LT/Prabhupada 0243 - Mokinys ateina pas guru apsišviesti



Lecture on BG 2.9 -- London, August 15, 1973

Pradjumna: Vertimas - „Sanjasis pasakė: Tai pasakęs mums Ardžuna, priešų baudėjas, pasakė Krišnai: „Govinda, aš neturėčiau kovoti“, ir nutilo.“

Prabhupada: Ankstesnėje eilutėje Ardžuna sakė, jog „Šioje kovoje nėra jokios naudos, kadangi priešininkų pusė - mano giminaičiai, tautiečiai, ir netgi jeigu aš laimėsiu juos nužudydamas, kokia iš to nauda?“ Apie tai jau kalbėjome, jog toks atsižadėjimas kartais įvyksta dėl neišmanymo. Tiesą sakant, čia kalbama nelabai inteligentiškai. Šiuo būdu, evam uktvā, sakant, jog „kovoje nėra jokios naudos“. Evam uktvā, „sakant tai“, hṛṣīkeśam, jis kreipiasi į juslių meistrą. Anstesnėje eilutėje jis pasakė: śiṣyas te 'haṁ prapannam: (BG 2.7), „aš esu Tavo atsidavęs mokinys“. Taigi Krišna tampa guru, o Ardžuna tampa mokiniu. Anksčiau jie kalbėjosi kaip draugai, tačiau draugiškomis kalbomis rimtų klausimų išspręsti negalima. Kai yra rimtas reikalas, apie tai turi būti kalbama tarp autoritetų.

Taigi hṛṣīkeśam, paaiškinau tai keletą kartų. Hṛṣīka reiškia „jausmai“, īśa - „meistras“. Hṛṣīka-īśa, šie žodžiai sujungiami: Hṛṣīkeśa. Ardžuna taip pat. Guḍāka īśa. Guḍāka reiškia „tamsa“, o īśa... Tamsa reiškia neišmanymą.

ajñāna-timirāndhasya
jñānāñjana-śalākayā
cakṣur-unmīlitaṁ yena
tasmai śrī-guruve namaḥ

Guru pareiga yra... śiṣya, mokinys, ateina pas guru ieškodamas nušvitimo. Kiekvienas gimė neišmanyme. Kiekvienas. Netgi žmonės, kadangi per evoliuciją jie atėjo iš gyvūnų karalystės, taigi gimimas yra neišmanyme, kaip gyvūnai. Todėl netgi jeigu gimstama žmogumi, reikalingas išsilavinimas. Gyvūnas negali priimti išsilavinimo, tačiau žmogus - gali. Todėl šastrose sakoma: „Nāyaṁ deho deha-bhājāṁ nṛloke kaṣṭān kāmān arhate vid-bhujāṁ ye“ (SB 5.5.1). Kelis kartus citavau šią eilutę, tad dabar... Žemesnėje nei žmogaus formoje turime dirbti labai sunkiai, paprasčiausiai dėl šių būtinybių: valgymo, miegojimo, dauginimosi ir gynybos. Juslių tenkinimas. Pagrindinis objektas - juslių tenkinimas, todėl kiekvienas turi labai sunkiai dirbti. Tačiau žmogaus gyvenimo formoje Krišna mums suteikia tiek daug įrankių, intelektą. Galime paversti savo gyvenimą labai patogiu, tačiau su tikslu siekti tobulumo Krišnos sąmonėje. Jūs gyvenate patogiai. Viskas gerai. Tačiau tik negyvenkite kaip gyvūnai, paprasčiausiai ieškantys, kaip patenkinti jusles. Žmonių pastangos kreipiamos į tai, kaip gyventi patogiai, tačiau jie nori gyventi patogiai dėl juslių tenkinimo. Tai - modernios civilizacijos klaida. Yuktāhāra-vihāraś ca yogo bhavati siddhiḥ. Bhagavad Gitoje sakoma: „Yuktāhāra.“ Taip, turite valgyti, miegoti, tenkinti savo jusles, organizuoti gynybą - tiek, kiek įmanoma, nekreipkite per daug dėmesio į tai. Mes turime valgyti, yuktāhāra. Tai yra faktas. Tačiau ne atyāhara. Rupa Gosvamis patarė Upadešamritoje:

atyāhāraḥ prayāsaś ca
prajalpo niyamagrahaḥ
laulyaṁ jana-saṅgaś ca
ṣaḍbhir bhaktir vinaśyati
(NOI 2)

Jeigu norite pažengti dvasinėje sąmonėje - kadangi tai vienintelis gyvenimo tikslas - neturėtumėte per daug valgyti, atyāhāraḥ, ar per daug kaupti. Atyāhāraḥ prayāsaś ca prajalpo niyamagrahaḥ. Tai - mūsų filosofija.