LT/Prabhupada 0248 - Krišna turėjo 16,108 žmonas ir beveik kiekvieną kartą Jis turėjo kovoti, kad įgytų žmoną
Lecture on BG 2.6 -- London, August 6, 1973
Pradjumna: „Nežinome, kas yra geriau - ar juos nugalėti, ar būti jų nugalėtiems. Dhrtarastrų sūnus - kuriuos jeigu nužudytume, nebeturėtume rūpintis savo gyvenimais - dabar stovi prieš mus šiame mūšyje.“
Prabhupada: Taigi šios dvi pusbrolių-brolių grupės... Maharadža Pandu turėjo penkis sūnus, o Dhrtarastra - šimtą sūnų. Taigi tai yra šeima, ta pati šeima, tarp jų vyravo supratimas, jog jei kiti, nepriklausantys šeimai, juos pultų, visi 105 brolių prisijungtų ir kovotų. Tačiau kai vyko kova tarp jų pačių - vienos pusės, šimto brolių; kita pusė, penki broliai. Vyrauja supratimas, jog kšatrijų šeima privalo nuolat kautis. Netgi jų santykiuose bus kova. Be kovos kšatrijų šeimoje neatsiranda jokia santuoka. Krišna turėjo 16,108 žmonas, ir beveik kiekvienu atveju Jis turėjo kovoti, laimėti savo žmoną. Tai buvo sportas. Kšatrijui kova yra it sportas. Taigi jis sumišęs, ar tokią kovos rūšį turėtų skatinti, ar ne.
Bengalų galboje yra patarlė: „Khābo ki khābo nā yadi khāo tu pauṣe.“ „Kai dvejojate, valgyti ar ne, geriau nevalgykite.“ Kartais prieiname tokį tašką, kai „aš nesu labai alkanas, ar turėčiau valgyti, ar nevalgyti?“ Geriausias sprendimas - nevalgyti. Tačiau jeigu valgote, galite valgyti gruodžio, Paušos mėnesį. Kodėl? Bengalijoje vyrauja tropinis klimatas, tačiau jeigu valgote žiemos sezonu, sakoma, jog tuomet tai ne taip žalinga, nes tai bus suvirškinta.“ Naktys labai ilgos, šaltuoju sezonu virškinimo ugnis yra puiki. Kai sutrinkame, daryti ar ne, jābo ki jābo nā yadi jāo tu śauce: „Kai galvojate, turėčiau eiti ar ne?“, geriau neikite. Tačiau kai tai yra atliepimo į prigimties šauksmą klausimas, turite eiti.“ Jābo ki jābo nā yadi jāu tu śauce, khābo ki khābo nā yadi khāo tu pauṣe. Tai yra sveikas protas. Taip pat Ardžuna yra sumišęs: „Ar turėčiau kovoti ar ne?“ Tai taip pat yra visur. Kai paskelbiamas karas tarp modernių politikų, jie dvejoja... Visai kaip Antrajame Pasauliniame kare, kai Hitleris ruošėsi karui. Kiekvienas žinojo, jog Hitleris ketino atkeršyti, nes pirmajame kare jie buvo nugalėti. Taigi Hitleris vėl ruošėsi. Vienas mano krikštatėvio sūnų, vokietis, 1933-iais metais atvyko į Indiją. Tuo metu jam buvo pranešta, jog ten turėtų būti karas. Hitleris rimtai ruošiasi, tad turėtų būti karas. Tuo metu, man rodos, jūsų šalyje, ponas Čemberlenas buvo ministras pirmininkas. Jis lankėsi pas Hitlerį ir ragino jį sustabdyti karą, tačiau šis nesutiko. Panašiai ir šioje kovoje - iki paskutinio taško Krišna siekė išvengti karo. Jis pasiūlė Durjodhanai: „Jie - kšatrijai, tavo pusbroliai. Jūs užėmėte jų karalystę. Nesvarbu, kokiu būdu. Tačiau jie - kšatrijai. Jie privalo turėti priemonių pragyvenimui. Taigi suteik jiems, penkiems broliais, penkis kaimus. Iš viso pasaulio imperijos, atiduok jiems tik penkis kaimus.“ Tačiau jis... „Ne, aš neatskirsiu nė gabalėlio savo žemės be kovos.“ Todėl, esant tokioms sąlygoms, kova turi įvykti.