LT/Prabhupada 0253 - Tikroji laimė apibūdinta Bhagavad Gitoje



Lecture on BG 2.8 -- London, August 8, 1973

Pradyumna:

na hi prapaśyāmi mamāpanudyād
yac chokam ucchoṣaṇam indriyāṇām
avāpya bhūmāv asapatnam ṛddhaṁ
rājyaṁ surāṇām api cādhipatyam
(BG 2.8)

Vertimas: ,,Neišmanau kaip numaldyti jusles džiovinančią širdgėlą. Ji nenuslops net jeigu laimėčiau klestinčią, žemėje neturinčią sau lygių karalystę su pačia aukščiausia valdžia, kokią pusdieviai turi danguje."

Prabhupada: Na hi prapaśyāmi mamāpanudyād. Tai - materialios egzistencijos ypatybė. Kartais mes susiduriame su sunkumais. Netgi ne kartais, o visuomet. Tačiau esame linkę sakyti ,,kartais", nes mes stengiamės susidoroti su tais sunkumais ir šios pastangos suvokiamos kaip laimė. Tačiau iš tiesų tai nėra laimė. Tačiau kartais mes tikimės: ,,Dėl šių pastangų ateityje tapsiu laimingu"... Ir vadinamieji mokslininkai svajoja: ,,Ateityje mes tapsime nemirtingi". Daugybė mokslininkų apie tai svajoja. Tačiau sveikai mąstantys žmonės sako: ,,Nepasitikėkite ateitimi, kad ir kokia maloni ji atrodytų."

Tai yra teisinga nuomonė. Na hi prapaśyāmi mamāpanudyād. Dėl to jis priartėjo prie Krišnos: śiṣyas te 'ham (BG 2.7). ,,Dabar aš tapau tavo śiṣya." ,,Kodėl tu pas Mane atvykai?" ,,Nes aš žinau, kad niekas kitas negali išgelbėti manęs iš šios pavojingos situacijos." Tai yra tikrasis supratimas. Yac chokam ucchoṣaṇam indriyāṇām (BG 2.8). Ucchoṣaṇam. Susidurdami su sunkumais, mes prarandame jausmus ir sąmoningumą. Joks juslių tenkinimas negali suteikti mums laimės. Ucchoṣaṇam indriyānām. Čia laimė reiškia juslių tenkinimą. Tiesą sakant, tai nėra laimė. Tikroji laimė yra apibūdinta Bhagavad-Gitoje: atīndriyam, sukham atyantīkaṁ yat tat atīndriyam (BG 6.21). Tikroji laimė, atyantikam, aukščiausioji laimė išgyvenama ne juslių pagalba. Atīndriya pralenkia jausmus, tai transcendentiška. Tokia yra tikroji laimė. Tačiau mes laimę suvokiame kaip juslių tenkinimą. Niekas negali tapti laimingu paprasčiausiai tenkindamas savo jusles. Taip yra todėl, kad mūsų gyvenimas materialus. Ir mūsų juslės apgaulingos. Tikrosios juslės yra dvasinės. Taigi, mes turime pabudinti savo dvasinę sąmonę. Tik dvasinių jausmų, juslių pagalba mes galėsime mėgautis. Sukham atyantikaṁ yat atīndriya (BG 6.21). Pralenkia jusles. Pralenkti jusles reiškia... Juslės apdengia. Taip kaip žmogus mano esantis šis kūnas. Iš tiesų mes nesame kūnas, mes dvasinės sielos. Tačiau fizinis kūnas yra mūsų tikrojo dvasinio kūno apdangalas. Dvasinis kūnas taip pat turi dvasines jusles. Tai ne nirākāra. Kodėl nirākāra? Tai dažnai pasitaikanti juslių apgaulė. Taip kaip tu turi vieną arba dvi rankas... Tu turi dvi rankas. Todėl kai viena ranka yra uždengta kažkokiu audiniu, jis taip pat gauna ranką. Kadangi aš turiu ranką, mano suknelė taip pat ją turi. Kadangi turiu savo kojas, tai, kuo aš esu apdengtas, mano drabužiai, suknelė ar kelnės taip pat turi kojas. Tai dažnai pasitaikanti juslių apgaulė. Iš kur atsirado šis kūnas? Šis kūnas apibūdintas kaip vāsāṁsi - drabužis. Drabužis yra sukirptas ir pasiūtas pagal kūną. Kūnas juk nėra sukurtas pagal drabužį. Tokia ir yra dažnai pasitaikanti apgaulė. Taigi, kai aš ištraukiu rankas iš marškinių, aš suprantu, kad tai mano subtilus arba šiurkštus kūnas, kuris išlieka. Taip pat aš turiu rankas bei kojas ir dvasine, pirmine prasme. Kitaip, iš kur šis kūnas atsiranda? Kaip gi mes vystomės?