LT/Prabhupada 0428 - Speciali žmogaus privilegija - suprasti, kas aš esu



Lecture on BG 2.11 -- Edinburgh, July 16, 1972

Pasistenkite suprasti, kokie neišmanėliai mes esame. Visi esame neišmanyme. Šis švietimas reikalingas, nes dėl šio neišmanymo žmonės kovoja vienas su kitu. Viena tauta kovoja su kita, vienos religijos pasekėjas - su kitos pasekėju. Visa tai paremta neišmanymu. Aš nesu šis kūnas. Todėl šastrose sakoma: Yasyātma-buddhiḥ kuṇape tri-dhātuke (SB 10.84.13). Atma-buddhiḥ kuṇape, tai yra kaulų ir raumenų maišas, jis sukurtas iš trijų dhātų. Dhātu reiškia „elementai“. Remiantis Ajurvedos sistema: kapha, pitta, vāyu. Materialūs dalykai. Taigi dėl to aš esu dvasinė siela. Esu neatsiejama Dievo dalelė. Ahaṁ brahmāsmi. Tai - vedinis švietimas. Pasistenkite suprasti, jog jūs nepriklausote šiam materialiam pasauliui. Jūs priklausote dvasiniui pasauliui. Jūs - neatsiejama Dievo dalelė. Mamaivāṁśo jīva-bhūtaḥ (BG 15.7). Bhagavad Gitoje Dievas sako: „Visos gyvosios būtybės yra neatsiejamos Mano dalelės“. Manaḥ ṣaṣṭhānīndriyāṇi prakṛti-sthāni karṣati (BG 15.7). Jis išgyvena didžią kovą dėl išgyvenimo, turėdamas kūnišką įsivaizdavimą, jog jis - tai šis kūnas, tačiau toks įsivaizdavimas ar supratimas - tai gyvūnų civilizacija. Kadangi gyvūnai taip pat valgo, miega, turi lytinių santykių ir ginasi savo būdu. Tad jeigu mes, žmonės, esame įsitraukę į visus šiuos reikalus, vadinamus valgymu, miegojimu, lytiniais santykiais ir gynyba, tuomet mes nesame geresni už gyvūnus. Žmogus turi specialią privilegiją - suprasti „kas aš esu?“. Ar aš - šis kūnas, ar kažkas kito?“ Tiesą sakant, aš nesu šis kūnas. Daviau jums visą daugybę pavyzdžių. Aš - dvasinė siela. Tačiau šiuo momentu kiekvienas iš mūsų užsiėmęs supratimu, jog aš - tai šis kūnas. Niekas nedirba su supratimu, jog jis - ne kūnas, o dvasinė siela. Todėl pasistenkite suprasti Krišnos sąmonės judėjimą. Mes stengiamės lavinti kiekvieną žmogų be jokių atskirčių. Mes ne... Kadangi pats kūnas mums nerūpi. Kūnas gali būti induistas, musulmonas, europietis, amerikietis, ar dar kitoks. Visai kaip jūs turite daugybę drabužių. Dabar dėl to, jog aš vilkiu šafrano spalvos drabužį, o jūs dėvite juodą paltą, juk tai nereiškia, kad mes turėtume kovoti. Kodėl? Jūs galite turėti kitokį drabužį, aš galiu turėti kitokį drabužį. Tad kokia priežastis kovoti? Dabartiniu momentu šis supratimas reikalingas. Kitu atveju būsite gyvūnų civilizacija. Visai kaip džiunglėse yra gyvūnų. Yra katės, šunys, šakalai, tigrai, ir jie nuolat kovoja. Todėl jeigu mes iš tikrųjų norime śānti - śānti reiškia ramybė - turime stengtis suprasti, kas aš esu. Tai - mūsų Krišnos sąmonės judėjimas. Kiekvieną mokome, kas jis iš tikrųjų yra. Tačiau ši padėtis... Kiekvieno padėtis, ne mano ar jūsų. Kiekvieno. Net gyvūnų. Jie taip pat yra dvasinės kibirkštys. Krišna teigia:

sarva-yoniṣu kaunteya
mūrtayaḥ sambhavanti yāḥ
tāsāṁ brahma mahad yonir
ahaṁ bīja-pradaḥ pitā
(BG 14.4)

Krišna teigia: „Aš esu sėklą duodantis visų gyvųjų būtybių tėvas.“ Tiesą sakant, tai yra faktas. Jeigu norime studijuoti kūrinijos kilmę, viskas paaiškinta Bhagavad Gitoje. Visai kaip tėvas duoda sėklą motinos įsčioms, ir ši sėkla išaugina tam tikra kūną, taip pat ir mes, gyvosios būtybės, esame neatsiejamos Dievo dalelės, taigi Dievas apvaisina šią materialią gamtą, ir mes iš jos išeiname turėdami skirtingas formas. Egzistuoja 8,400,000 gyvybės formų. Jalajā nava-lakṣāṇi sthāvarā lakṣa-viṁśati. Yra sąrašas. Viskas ten yra.