LT/Prabhupada 0440 - Māyāvādos teorija teigia, kad Aukščiausioji dvasia yra beasmenė
Lecture on BG 2.8-12 -- Los Angeles, November 27, 1968
Prabhupāda: Tęsk.
Atsidavusysis: "Śvetāśvatara Upaniṣadoje pasakyta, kad Aukščiausiasis Dievo Asmuo palaiko nesuskaičiuojamą daugybę gyvųjų esybių, atsižvelgdamas į skirtingą jų padėtį, individualią veiklą bei tos veiklos pasekmes. Be to, Aukščiausiasis Dievo Asmuo Savo pilnutiniais skleidiniais egzistuoja visų gyvųjų esybių širdyse. Tiktai šventieji, regintys vieną nedalomą Aukščiausiąjį Viešpatį visur ir anapus visko, išties pasiekia tobulą ir amžiną rimtį. Ši Vedų tiesa perteikiama visiems pasaulio žmonėms - ne tiktai Arjunai, bet ir tiems, kurie dedasi labai mokytais, nors iš tikrųjų jų žinių kraitis labai menkas. Viešpats aiškiai sako, kad Jis Pats, Arjuna ir visi valdovai, susirinkę mūšio lauke yra amžinos individualios būtybės, ir kad Viešpats visada palaiko individualias gyvąsias esybes."
Prabhupāda: Koks pradinis posmas? Perskaityk.
Atsidavusysis: "Niekada nebuvo taip, kad neegzistuočiau Aš, tu ir visi šie karaliai... (BG 2.12)"
Prabhupāda: Taigi, "Niekada nebuvo taip, kad neegzistuočiau Aš, tu ir visi šie žmonės." Dabar Jis analitiškai sako: "Aš, tu ir..." Pirmasis asmuo, antrasis asmuo ir trečiasis asmuo. Tai išbaigta. "Aš, tu ir visi kiti." Taigi, Kṛṣṇa sako: "Niekada nebuvo taip, kad Aš, tu ir visi šie žmonės, kurie susirinko į šį mūšio lauką neegzistavo." Tai reiškia "Praeityje Aš, tu ir visi kiti, jie asmeniškai egzistavo." Asmeniškai. Māyāvādos teorija teigia, kad pirminė dvasia yra impersonali. Tuomet kaip Kṛṣṇa gali sakyti, kad "Niekada nebuvo taip, kad Aš, tu ir visi šie asmenys neegzistuotų."? Tai reiškia: "Aš egzistavau kaip individualybė, tu egzistavai kaip individualybė, ir visi šie asmenys, kurie susirinkę prieš mus, jie taip pat egzistavo kaip individualybės. Niekuomet kitaip nebuvo." Dabar, koks tavo atsakymas, Dīnadayāla? Kṛṣṇa sako, kad mes niekada nebuvome susimaišę. Mes visi esame individualybės. Ir Jis sako: "Niekuomet neišliksime... Niekuomet nebus taip, kad mes neegzistuosim." Tai reiškia, kad praeityje mes egzistavome kaip individualybės, dabartyje be jokių abejonių mes egzistuojame kaip individualybės ir ateityje taip pat mes išliksime kaip individualybės. Tuomet iš kur impersonalizmo koncepcija ateina iš vis? Praeityje, dabartyje, ateityje, yra trys laikai. Mm? Visais laikais mes individualybės. Tuomet kada Dievas tampa impersonaliu ar aš tampu impersonaliu ar tu tampi impersonaliu? Kokia galimybė? Kṛṣṇa aiškiai sako: "Niekada nebuvo taip, kad Aš, tu ir visi šie individualūs karaliai ar kariai... nebuvo taip, kad mes neegzistuotume praeityje." Taigi, praeityje mes egzistavome kaip individualybės, ir be jokių abejonių dabartyje. Mes egzistuojame kaip individualybės. Jūs esate mano mokiniai, o aš esu jūsų dvasinis mokytojas, bet jūs turite savo individualybę, o aš turiu savo individualybę. Jei jūs nesutinkate su manimi, jūs galite palikti mane. Tai jūsų individualumas. Taigi, jeigu jums nepatinka Kṛṣṇa, jūs negalite tapti įsisąmoninę Kṛṣṇą, tai jūsų individualumas. Taigi, šis individualumas tęsiasi. Panašiai Kṛṣṇa, jie jūs Jam nepatinkate, Jis gali jus atmesti iš Kṛṣṇos sąmonės. Nėra taip, kad jei jūs sekate visomis taisyklėmis ir įsakymais, tai Kṛṣṇa privalo jus priimti. Ne. Jei Jis galvoja, kad: "Jis yra nesąmonė, Aš negaliu jo priimti." Jis atmes jus.
Taigi, Jis turi individualybę, jūs turite individualybę, kiekvienas turi individualybę. Iš kur kyla klausimas apie impersonalizmą? Tam nėra galimybės. O jeigu jūs netikite į Kṛṣṇą, netikite į Vedas, nekalbant apie visa kita, Kṛṣṇa yra pripažįstamas kaip aukščiausias autoritetas, Dievo Asmuo. Tuomet jeigu mes netikime į Jį, tuomet kur galimybė patobulėti žinojime? Nėra tokios galimybės. Taigi, nėra klausimo apie individualybę. Toks autoritetų tvirtinimas. Dabar, be autoritetų patvirtinimų, jūs turite pritaikyti savo priežastis ir argumentus. Ar jūs galite pasakyti, kad kur nors tarp dviejų partijų būna sutarimas? Ne. Einate studijuoti. Sutarimo nėra Valstijoje, šeimoje, bendruomenėje, tautoje Netgi asamblėjoje, netgi jūsų šalyje. Sakykim yra Senatas ir kiekvienas galvoja apie šalies interesą, bet jis galvoja savitu būdu. Kažkas galvoja, kad: "Mano šalies gerovė bus šioje linijoje." Kitaip kodėl per prezidento rinkimus vyksta varžymasis? Visi sako, kad "Amerikai reikia Niksono." O kitas žmogus sako, kad "Amerikai reikia manęs." Taigi, bet kodėl du? Jeigu Amerikai reikia tavęs, bet jūs esate dviese... Ne. Yra individualumas. Pono Niksono nuomonė yra vienokia, o kito Pono kandidato nuomonė yra kitokia. Asamblėjoje, Senate, Kongrese, Jungtinėse tautose kiekvienas kovoja už savo individualų požiūrį. Kitaip kodėl pasaulyje yra tiek daug vėliavų? Negalite pasakyti, kad visur impersonalizmas. Visur vyrauja personalumas. Asmeniškumas, individualumas vyrauja visur. Taigi, mes turime priimti. Mes turime pritaikyti savo priežastis, argumentus ir priimti autoritetą. Tuomet klausimas bus išspręstas. Kitaip tai labai sudėtinga.