LT/Prabhupada 0480 - Dievas negali būti beasmenis, nes mes visi esame asmenys
Lecture -- Seattle, October 7, 1968
Gyvūnai nežino nieko daugiau, kaip tik juslių tenkinimą. Jie neturi galios. Jų sąmonė nėra išsivysčiusi. Visai kaip Green Lake parke, ten yra tiek daug ančių. Kai tik kas nors ten ateina su trupučiu maisto, jos susirenka: "kva! kva! kva! kva!" Štai ir viskas. O pavalgę jie mėgaujasi seksu. Tai viskas. Taigi, panašiai, kaip šunys ar katės ir šie gyvūnai, žmogaus gyvenimas irgi yra toks pat, jeigu nekyla klausimas "kas aš esu?" Jeigu jie paprasčiausiai vadovaujasi jusliniais troškimais, jie niekuo negeresni už šias antis ar šunis. Taigi, dėl to pirmuose šešiuose skyriuose tai yra nutarta, kad gyvoji būtybė yra dvasinė kibirkštis. Labai sunku išsiaiškinti kur yra ta kibirkštis, kadangi ji tokia nedidelė, smulki. Nėra materialaus mikroskopo ar aparato galinčio tai pamatyti. Tačiau ji ten yra. Ji ten yra. Simptomas yra, nes ji yra mano kūne, kadangi ji yra čia jūsų kūne, dėl to jūs judate, kalbate, planuojate, tiek daug darote dalykų, paprasčiausiai dėl tos dvasinės kibirkštėlės. Taigi, mes esame labai smulki aukščiausios dvasios kibirkštis. Panašiai kaip saulės šviesoje yra smulkios dalelės, šviečiančios dalelės. Su spindesiu, šios šviečiančios dalelytės, kuomet jos kartu susimaišo gaunasi šviesa. Tačiau jos yra molekulės. Jos yra atskiros, atominės molekulės. Panašiai, santykiuose tarp Dievo ir mūsų, mes esame smulkios Dievo dalelės, spindinčios. Spindinčios reiškia, kad mes turime tokį pat polinkį, galvojimą, jautimą, vilimąsi, kūrybiškumą, viską. Kad ir ką matote savyje, visa tai yra Dievuje.
Taigi, Dievas negali būti impersonalus, kadangi mes esame asmenybės. Aš turiu tiek daug polinkių, tai labai smulki kiekybė. Tie patys polinkiai yra pas Kṛṣṇą ar Dievą, bet jie yra labai didingi, be ribų. Tai yra Kṛṣṇos sąmonės tyrinėjimas. Paprasčiausias didingumas, mano padėtis yra labai žema. O mes esame tokie maži, be galo maži; ir vis tik mes turime tiek daug polinkių, tiek daug troškimų, tiek daug veiklos, tiek daug smegenų darbo. Tik įsivaizduokite - tuomet kokia smegenų veikla, troškimai ir kokie polinkiai yra pas Dievą, nes Jis yra toks didis. Jo didingumas reiškia visus šiuos dalykus, kuriuos jūs turite, visa tai egzistuoja Jame visu didingumu. Tai viskas. Kokybiškai mes esame vienodi, bet kiekybiškai mes skirtingi. Jis didis; mes maži. Jis begalinis, mes be galo smulkūs. Dėl to išvada yra ta, kad visai kaip nesuskaičiuojamos ugnies dalelės, kibirkštys, kuomet jos yra ugnyje, jos atrodo labai maloniai su ugnimi ir kibirkštimi. Bet kuomet kibirkštis atsiskiria nuo ugnies, pagrindinės ugnies, tuomet ji užgęsta. Daugiau nėra ugnies. Panašiai mes esame Kṛṣṇos ar Dievo dalelės. Kuomet mes bendraujame su Dievu, tuomet mūsų šviečiančioji galia, ugnis, ji yra atnaujinama. Kitaip, mes užgęstame. Nors jūs esate kibirkštys, dabartinis gyvenimas, šis materialus gyvenimas yra padengtas. Kibirkštis yra padengta ar beveik užgęsusi. Tai tinkamiausias pavyzdys. Ji negali visiškai užgęsti. Jei ji yra užgęsusi, kaip tuomet mes apreiškiame savo aktyvią būklę? Ji nėra užgęsusi, bet padengta. Visai kaip ugnis yra padengta, jūs jaučiate karštį ant padengimo, bet jūs negalite tiesiogiai pamatyti ugnies. Panašiai ši dvasinė kibirkštis yra padengta materialiu rūbu, dėl to mes negalime matyti. Daktaras sako: "O, kūniška funkcija atsisakė, dėl to širdis atsisakė. Jis miręs." Bet kodėl širdis atsisakė jis nežino. Nėra medicininio mokslo, kuris apskaičiuotų. Jie pasakys tiek daug priežasčių, kad "kadangi kraujo kūneliai, raudoni kūneliai liovėsi funkcionuoti, jie tapo baltais, dėl to tai yra..." Ne. Tai nėra teisingas atsakymas. Kraujas gali būti padarytas raudonu... O raudonumas nereiškia gyvybės. Yra daugybė natūralių produktų, kurie iš prigimties yra raudoni. Tai nereiškia, kad ten yra gyvybė.