LT/Prabhupada 0514 - Čia malonumas reiškia nedidelį skausmo nebuvimą
Lecture on BG 2.25 -- London, August 28, 1973
Taigi, tikrasis mūsų reikalas yra tapti brahma-bhūtaḥ. Taigi, kas gali juo tapti? Tai jau yra paaiškinta. Kṛṣṇa tai jau paaiškino, koks tai posmas? Yaṁ hi na vyathayanty ete. Vyathayanti, nesuteikia skausmo. Materiali, materiali našta, tai visuomet yra problematiška. Netgi šis kūnas. Tai taip pat dar viena našta. Mes turime rūpintis juo. Taigi, kuomet kas nors yra nesutrikdomas šio kūniško skausmo ir malonumų... Malonumų nėra, paprasčiausias skausmas. Čia, malonumas reiškia mažą skausmo nebuvimą. Visai taip jei jūs turėtumėte votį štai čia. Kaip tai vadinasi? Votis? Phoṛā? Taigi, tai visuomet skausminga. Ir pasak kažkokio medicininio pareiškimo, kuomet skausmas šiek tiek sumažėja, jūs galvojate, kad: „Štai čia yra laimė.” Tačiau votis vis dar yra. Kaip jūs galite tapti laimingu? Taigi čia, iš tikrųjų nėra laimės, bet mes galvojame, kad atradome tiek daug atoveiksmių. Visai kaip jei yra liga. Mes suradome vaistą. Mes įsteigėme medicinos koledžą, gamindami didžius didžius gydytojus. Bet tai nereiškia, kad jūs gyvensite. Ne, jūs turėsite mirti pone. Taigi, votis yra. Nedidelis laikinų vaistų vartojimas, tai gali... Todėl laimės šiame materialiame pasaulyje nėra apskritai. Todėl Kṛṣṇa pasakė, kad: „Kodėl tu jautiesi laimingas? Tu turėsi mirti, nors tai nėra tavo reikalas. Tu esi amžinas, tačiau vis tiek turėsi priimti mirtį.” Janma-mṛtyu-jarā-vyādhi-duḥkha-doṣānudarśanam (BG 13.9). Tai yra jūsų tikroji problema.
Bet šie niekšai, jie to nežino. Jie galvoja, kad mirtis yra natūralu, kad po mirties viskas yra baigta. Dabar, kadangi taip ilgai nemirštu, leiskit man pasimėgauti. Ṛṇaṁ kṛtvā ghṛtaṁ pibet. Mėgavimasis reiškia... Pagal mūsų Indišką sistemą, jų mėgavimasis nėra mėsos valgymas kaip vakarų šalyse. Jų mėgavimasis yra didesnis ghi valgymas, tapimas putliu, riebiu. Tai yra jų pasimėgavimas. Taigi, Cārvāka Muni rekomenduoja: „Valgyk ghi dabar ir mėgaukis gyvenimu.” Kachori, samosā, viskas pagaminta su ghi. Tuomet: „Aš neturiu pinigų, pone. Iš kur man gauti ghi?” Ṛṇaṁ kṛtvā. „Maldauk, skolinkis, vok, gauk ghi.” Vienaip ar kitaip, juodojoj rinkoj, baltojoj rinkoj, bet kaip. Gauk pinigų ir ghi, štai ir viskas. Ṛṇaṁ kṛtvā ghṛtaṁ pibet. „Valgyk kuo daugiau ghi.” Ṛṇaṁ kṛtvā ghṛtaṁ pibet yāvād jīvet sukham. Jīvet. Sukhaṁ jīvet. „Taip ilgai tu gyveni, gyveni linksmai, labai nuostabiai.” Tokia yra visų europiečių filosofų teorija. Gyvenkite laimingai. Tačiau filosofas pabaigoje tampa paralyžuotas. Jo laimei atėjo pabaiga. Kas yra tas filosofas, kuris tapo paralyžuotas? Taigi, jie kuria visas šias teorijas. Ne tik europiečiai filosofai, dar vienas filosofas Indijoje, Daktaras Radhakrishnan, jo smegenys dabar paralyžuoti.
Taigi, jie nesupranta, kad yra kontroliuotojas. mes galime teorizuoti įvairiausiais būdais apie savo laimingą gyvenimą. Tačiau pone, tol kol jūs turite šį materialų kūną, jūs negalite būti laimingu. Tai yra faktas. Janma-mṛtyu-jarā-vyādhi-duḥkha-doṣānudarśanam (BG 13.9). Todėl protingi žmonės, jie turėtų būti... Kṛṣṇa visus daro protingais: „Tu niekše, tu esi kūniškoje gyvenimo sampratoje. Jūsų civilizacija neturi vertės. Tai yra niekšų civilizacija.”