LT/Prabhupada 0547 - Aš galvojau, kad visų pirmą turiu tapti labai turtingu žmogumi, tuomet aš pamokslaučiau
Lecture -- New York, April 17, 1969
Prabhupāda: Ar viskas gerai?
Atsidavusieji: Jaya.
Prabhupāda: Hare Kṛṣṇa. Ārādhito yadi haris tapasā tataḥ kim (Nārada-pañcarātra). Govindam ādi-puruṣa yra žinomas kaip Hari. Hari reiškia „tas, kuris pašalina visas kančias.” Tai yra Hari. Hara. Hara reiškia paimti. Harate. Taigi visai kaip vagis pasiima, bet jis pasiima vertingus dalykus, materialia prasme, kartais Kṛṣṇa taip pat paima jūsų materialias vertenybes tam, kad parodytų jums ypatingą palankumą. Yasyāham anugṛhṇāmi hariṣye tad-dhanaṁ śanaiḥ (SB 10.88.8). Yudhiṣṭhira Mahārāja klausė Kṛṣṇos: „Mes turėtume būti labai dorybingi. Mano broliai yra didūs kariai, mano žmona yra sekmės deivė ir virš viso to Tu esi mūsų asmeninis draugas. Taigi kaip čia yra, kad mes viską praradome? Mes praradome savo karalystę, mes praradome savo žmoną, mes praradome savo garbę - viską.” Taigi atsakydamas į tai Kṛṣṇa pasakė yasyāham anugṛhṇāmi hariṣye tad-dhanaṁ śanaiḥ: „Mano pirmoji malonė yra ta, kad Aš pasiimu visus Savo atsidavusio turtus.” Todėl žmonės nėra labai entuziastingi ateiti į Kṛṣṇos sąmonę. Tačiau Jis taip padaro. Visai kaip Pāṇḍavai pradžioje buvo pakliuvę į pavojų, tačiau vėliau jie tapo labiausiai išaukštintomis asmenybėmis per visą istoriją. Tai yra Kṛṣṇos palankumas. Pradžioje Jis gali taip pasielgti, nes mes turime prisirišimą savo materialiems laimėjimams.
Taigi tokia yra mano asmeninė patirtis. Pradžioje, kuomet mano Guru Mahārāja nurodė man, aš maniau, kad „Visų pirmą aš turėčiau tapti turtuoliu, tuomet aš pamokslausiu.” (Juokas) Taigi man puikiai sekėsi verslas. Verlso rate aš užsitarnavau gerą vardą ir su kuo aš ėmiausi verslo, jie buvo labai patenkinti. Bet Kṛṣṇa padarė tokią gudrybę, Jis viską sulaužė ir įpareigojo mane priimti sannyāsą. Taigi tai yra Hari. Taigi taip aš atvykau į jūsų šalį tik su septyniais doleriais. Taigi jie kritikuoja: „Svamis atvyko čia be pinigų. Dabar jis turtingas.” Taigi jie žiūri į juodą pusę, matote? Bet šis dalykas yra... Žinoma, aš tapau naudingas ar aš gavau naudos. Aš palikau savo namus, vaikus ir viską. Aš atvykau čia kaip skurdžius su septyniais doleriais. Tai reiškia be pinigų. Tačiau dabar aš turiu didžiules nuosavybes, šimtus vaikų. (Juokas) Ir man nereikia galvoti apie jų aprūpinimą. Jie galvoja už mane. Taigi, tai yra Kṛṣṇos palankumas. Pradžioje jis gali atrodyti labai karčiai. Kuomet aš priėmiau sannyāsą, kuomet gyvenau vienas, aš jaučiausi labai karčiai. Kartais aš galvodavau: „Nejaugi aš blogai pasielgiau priimdamas tai? Taigi, kuomet aš leidau šį „Atgal pas Dievą” Delyje, vieną dieną bulius atsidaužė į mane ir aš sukniubau ant kelio, turėjau kelis sužeidimus. Aš buvau vienas. Taigi aš klausiau: „Kas tai?” Taigi aš turėjau didžiulių bėdų, bet visa tai buvo skirta gėriui. Taigi nebijokite bėdų. Matote? Eikite toliau. Kṛṣṇa suteiks jums apsaugą. Tai yra Kṛṣṇos pažadas Bhagavad-gītoje. Kaunteya pratijānīhi na me bhaktaḥ praṇaśyati: (BG 9.31) „Kaunteya, Mano brangus Kunti sūnau, Arjuna, skelbk visam pasauliui, kad Mano atsidavęs niekuomet nepralaimės. Tu gali tai paskelbti.” O kodėl Jis prašo Arjunos paskelbti? Kodėl Jis Pats neskelbia? Tame yra prasmė. Kadangi jei jis pažadės, yra pavyzdžių kuomet Jis kartais sulaužo Savo pažadą. Tačiau jeigu atsidavęs pažada, tai niekuomet nebus sulaužyta. Kṛṣṇa suteiks apsaugą, todėl Jis sako Savo atsidavusiam, kad: „Paskelbk.” Nėra galimybės sulaužyti. Kṛṣṇa yra toks maloningas, kad kartais Jis sulaužo Savo pažadą, bet jei Jo atsidavęs pažada, Jis atidžiai stengiasi, kad Jo atsidavusiojo pažadas būtų nesulaužytas. Tai yra Kṛṣṇos palankumas.