LT/Prabhupada 0594 - Dvasinės sielos neįmanoma pamatuoti materialiais instrumentais



Lecture on BG 2.23 -- Hyderabad, November 27, 1972

Taigi apibrėžimas neigimu. Tiesiogiai mes negalime įvertinti kas yra tas dvasinis fragmentas, dalelė, kuri yra mumyse. Nes dvasinės sielos ilgio ir pločio neįmanoma išmatuoti mūsų materialiais instrumentais. nors mokslininkai sako, kad mes galime išmatuoti. Vis tiek, jeigu tai ir yra įmanoma, visų pirma, tu turi pamatyti kur siela yra įsitaisiusi. Tada tu gali pamėginti ją pamatuoti. Visų pirma, tu negali net jos pamatyti. Nes ji labai labai maža, 1/10000 dalis plauko galiuko. Dabar, kadangi mes negalime jos pamatyti, savo eksperimentinėmis žiniomis mes negalime to priimti; taigi Krišna apibūdina apie savęs egzistavimą, sielą, neigiamu būdu: "Tai yra ne tai." Kartais, kai mes negalime suprasti, pateikiamas paaiškinimas: "Tai yra ne tai." Jeigu tu negali išreikšti kas tai yra, tada mes gali tai išreikšti negatyviai "Tai yra ne tai." Taigi kas yra tas "ne tai?" "Ne tai" reiškia "Tai yra ne materialu." Dvasinė siela yra nemateriali. Tačiau mes turime materialių dalykų patirtį. Tad kaip suprasti, kad tai yra negatyvu? Tai yra paaiškinta sekančiame posme, kad nainaṁ chindanti śastrāṇi. Dvasinės sielos tu negali supjaustyti, jokiais ginklais, peiliais, kardais. Tai yra neįmanoma. Nainaṁ chindanti śastrāṇi. Majavadžių filosofija sako, kad "Aš esu Brahmanas. Dėl mano iliuzijos, aš jaučiuosi atskirtas. Priešingu atveju aš esu vienas." Tačiau Krišna sako, kad mamaivāṁśo jīva-bhūtaḥ (BG 15.7). Tai gi ar tai reiškia, kad iš visos dvasios, šis fragmentas buvo atskirtas, supjaustant į gabalus? Ne. Nainaṁ chindanti śastrāṇi. Ji negali būti supjaustyta į gabalus. Tada? Tada atsakymas yra jog dvasinės sielos fragmentas yra amžinas. Ne tai, kad majos pagalba jis tapo atskirtas. Ne. Kaip taip gali būti? Nes ji negali būti supjaustyta į gabalus.

Jeigu aš sakau... Panašiai kaip jie pateikia argumentus: ghaṭākāśa-poṭākāśa, kad "Dangus puode, ir dangus už puodo, puodo sienos dėka, dangus nuo puodo yra atskirtas." Bet kaip ji gali būti atskirta? Ji negali būti supjaustyta į gabalėlius. Argumentų labui... Iš tikrųjų, mes esame labai labai mažos dalelės, dvasios molekulinės dalys. Taigi... Ir jie amžinai yra atskiri. Ne tai, kad netyčia jie tapo atskiri ir vėl jie gali susijungti. Jie gali susijungti, tačiau ne vienalyčiu būdu. Ne. Net jeigu ir susijungė. Siela išlaiko savo atskirą egzistenciją. Panašiai kaip žalias paukštis, įskrenda į žalią medį, atrodo, kad paukštis susijungė su medžiu, tačiau taip nėra. Paukštis išlaiko savo tapatybę medyje. Tokia yra išvada. Nors abu, medis ir paukštis yra žali, atrodo, kad paukštis susiliejo su medžiu, šis susiliejimas nereiškia, kad paukštis ir medis tapo vienu. Ne. Taip atrodo nes. Nes jie abu yra vienos spalvos, atrodo jog paukštis turi... jog paukščio egzistavimo nebeliko. Tačiau tai ne faktas.paukštis yra... Panašiai. mes esame individualios sielos. Savybė būti vienu, sakykim, žalumas, kai vienas susilieja su Brahmano švytėjimu, gyvoji būtybė nepraranda savo tapatybės. ir todėl kad ji nepraranda savo tapatybės, ir kadangi gyvoji būtybė iš prigimties yra laiminga. ji negali daug dienų išbūti impersonaliame Brahmano švytėjime. Nes ji ieško laimės. Ta laimė reiškia įvairovę.