LT/Prabhupada 0620 - Atsižvelgiant į jūsų guṇą ir karmą esate įtraukiamas į tam tikra profesinę veiklą
Lecture on SB 1.7.36-37 -- Vrndavana, September 29, 1976
Tiktai Kṛṣṇa gali jus apsaugoti - niekas kitas. Jeigu tai žinote, tuomet jūs nesate pramatta. O jeigu nežinote to, jeigu esate nenaudėlis, tuomet esate pramatta. Tiktai Kṛṣṇa. Todėl Kṛṣṇa sako, Jis suteikia pasitikėjimą, kad: sarva-dharmān parityajya mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja (BG 18.66). Suhṛdaṁ sarva-bhūtānām (BG 5.29): „Aš esu visų draugas. Aš galiu tau suteikti apsaugą.” Ahaṁ tvāṁ sarva-pāpebhyo mokṣayiṣyāmi. Taigi jūs turite priimti Kṛṣṇos prieglobstį, kitaip jūs būsite pramatta, nenaudėlis, mūḍha. Kṛṣṇa duoda patarimą, kad „daryk tai.” Tačiau mes esame nenaudėliai, pramatta. Mes galvojame, kad „mano sūnus suteiks man apsaugą, mano žmona suteiks man apsaugą, mano draugas suteiks man apsaugą, mano valdžia suteiks apsaugą.” Visa tai yra nonsensas, pramatta. Tokia yra pramatta reikšmė. Tiesiog pasistenkite suprasti. Pramattaḥ tasya nidhanaṁ paśyann api (SB 2.1.4).
Dar pramatta reiškia tuos, kurie yra pamišę dėl juslinio pasitenkinimo. Nūnaṁ pramattaḥ kurute vikarma (SB 5.5.4). Yra kitas posmas, nūnaṁ pramattaḥ. Pramatta yra tie, kurie neturi atsakomybės už gyvenimą, kartais be būtinybės vagia ir daro kažkokius neteisingus dalykus - vikarma. Kodėl? Dabar pramatta, jis taip pat išprotėjęs. Nūnaṁ pramattaḥ kurute vikarma (SB 5.5.4). Ir kodėl jis rizikuoja būti nubaustas? Tarkim žmogus vagia. Jis bus nubaustas. Ar šalies įstatymų ar gamtos ar Dievo įstatymų, jis vis tiek bus nubaustas. Jis gali išvengti šalies įstatymų, bet gamtos ar Dievo įstatymų ne. Prakṛteḥ kriyamāṇāni guṇaiḥ karmāṇi (BG 3.27). Tai yra neįmanoma. Visai kaip gamtos įstatymai - jeigu jūs pasigaunate ligą, jūs būsite nubausti. Jums reikės kentėti nuo tos ligos. Tai yra bausmė. Jūs negalite išsigelbėti. Panašiai darant bet ką, kāraṇaṁ guṇa-saṅgo 'sya (BG 13.22). Jeigu jūs gyvenate kaip katės ir šunys, tai yra infekcija, guṇa, neišmanymo būsena. Tuomet kitą gyvenimą tapsite šunimi. Jūs būsite nubaustas. Toks yra gamtos įstatymas.
Taigi todėl tas, kuris nežino apie visus šiuos įstatymus, jis atlieka tiek daug nuodėmingos veiklos, vikarma. Karma, vikarma, akarma. Karma reiškia tai kas yra nurodyta. Guṇa-karma. Guṇa-karma-vibhāgaśaḥ (BG 4.13). Karma reiškia, kaip yra pasakyta śāstrose, kokios rūšies gamtos būseną išvystėte, jūsų karma bus atsižvelgiant į tai: brāhmaṇa-karma, kṣatriya-karma, vaiśya-karma. Taigi jeigu jūs sekate... Tokia yra dvasinio mokytojo ir śāstrų pareiga, paskirti, kuomet jis yra brahmacārī, kad „dirbk tokiu būdu.” „Tu dirbk kaip brāhmaṇas," „tu dirbk kaip kṣatriya,” „tu dirbk kaip vaiśya,” o kiti yra „Śūdros.” Taigi dvasinis mokytojas taip paskirsto. Kaip? Yasya yal lakṣaṇaṁ proktaṁ varṇābhivyañjakam (SB 7.11.35). Dvasinis mokytojas pasakys, kad „dirbk taip.” Taigi tam turėtume būti pasiryžę. Tai yra karma, guṇa-karma. Dvasinis mokytojas mato, kad jis turi šias savybes. Tai yra natūralu. Visai kaip mokykloje, universitete, kažkas mokosi tapti mokslininku, kažkas inžinieriu, daktaru, advokatu. Pagal polinkius, praktinę mokinio psichologiją, jam yra patariama, kad „būk šioje linijoje.” Panašiai šios keturios visuomenės dalys, tai yra labai moksliška. Taigi, guru nurodymu, kuomet jis yra gurukuloje, jam bus paskirta tam tikra pareigų rūšis ir jeigu jis tai atliks su tikėjimu... Sva-karmaṇā tam abhyarcya (BG 18.46). Tikrasis tikslas yra Kṛṣṇos sąmonė. O atsižvelgiant į savo guṇą ir karmą jis yra įtraukiamas į tam tikra profesinę veiklą.
Nieko nėra blogo, jei tai yra skirta Kṛṣṇos patenkinimui. Ataḥ pumbhir dvija-śreṣṭhā varṇāśrama-vibhāgaśaḥ (SB 1.2.13). Turi būti varṇāśrama-vibhāga. Tačiau koks varṇāśramos tikslas? Paprasčiausiai tapdamas brāhmaṇu jis tampa sėkmingu? Ne. Niekas negali tapti sėkmingu kol nepatenkino Kṛṣṇos. Tai yra tikroji sekmė.