LT/Prabhupada 0675 - Atsidavusysis yra malonės vandenynas. Jis nori platinti malonę
Lecture on BG 6.25-29 -- Los Angeles, February 18, 1969
Prabhupāda: Puslapis 156
Viṣṇujana: "Palengva, žingsnis po žingsnio, su tvirtu įsitikinimu, reikia įeiti į transą, pasitelkus tam intelektą, Protas turi būti sutelktas vien į savąjį „aš", ir nenukrypti į nieką daugiau (BG 6.25)."
Prabhupāda: Taip. Savasis "aš"... Protas turėtų būti sutelktas į savąjį "aš". Mes esame savieji "aš" ir Kṛṣṇa irgi yra Savasis "Aš". Panašiai, kaip jeigu mes nukreipiame akis į saulę, tada galite matyti ir saulę o taip pat ir save. Kartais labai stiprioje tamsoje mes savęs nematome. Tai jūs patyrėte. Taigi stiprioje tamsoje aš negaliu matyti savo kūno. Nors mano kūnas yra su manimi, aš esu kūnas ar aš esu, bet kas, kas esu, aš negaliu savęs matyti. Tai jūs patyrėte. Taigi jeigu jūs esate saulės spinduliuose, saulės šviesoje, tada jūs matote ir saulė ir save. Ar ne taip? Todėl, matyti savąjį "aš" reiškia pirmiausia matyti Aukščiausiąjį "Aš". Aukščiausiasis "Aš" yra Kṛṣṇa. Vedose sakoma, Kaṭhopaniṣad, nityo nityānāṁ cetanaś cetanānām (Kaṭha Upaniṣad 2.2.13). Aukščiausiasis "Aš" yra amžinas, visų amžinųjų, viršininkas. Jis yra vyriausia gyvoji būtybė iš visų gyvųjų būtybių. Taigi šis Kṛṣṇa sąmonės judėjimas skirtas sutelkti mintis į savąjį "aš". Toks pats pavyzdys. Jeigu sutelksite savo mintis į Kṛṣṇa, tada galite sutelkti mintis į viską. Vėl tas pats pavyzdys, jeigu pasirūpinsite savo skrandžiu, tada pasirūpinsite visu kūnu. Jeigu skrandis gauna gerą, maistingą maistą, skrandis atlaisvinamas nuo visų sutrikimų, tada jūs išlaikote gerą sveikatą. Jeigu jūs laistote medžio šaknis, tada jūs automatiškai rūpinatės visomis šakomis, lapais, gėlėmis, šakelėmis, viskuo.
Taigi jeigu jūs rūpinatės Kṛṣṇa, tada atliekate naudinga darbą visiems kitiems. Automatiškai. Šie vaikinai, jie keliauja kartu su kīrtana švente. Nėra taip, kad jie tuščiai sėdi šioje šventykloje, nes jie yra Kṛṣṇos sąmonėje. Jie eina į lauką, jie pamokslauja apie šią filosofiją. kad kiti galėtų iš to pasinaudoti. Taigi Kṛṣṇą sąmoningas žmogus negali tuščiai sėdėti. Jis galvoja, štai kokia puiki gyvenimo filosofija, kodėl ji neturėtų būti platinama. Tai yra jų misija. Jogas gali būti patenkintas savo patieks pakilimu. Jis sėdi nuošalioji vietoje, praktikuoja jogą, pakylėdamas save į transcendentinį gyvenimą. Tai yra jo asmeninis rūpestis. Tačiau atsidavusysis nėra patenkintas vien savęs pakylėjimu, savo asmeniniu. Mes išreiškiame pagarbą Vaiṣṇavams:
- vāñchā-kalpatarubhyaś ca
- kṛpā-sindhubhya eva ca
- patitānāṁ pāvanebhyo
- vaiṣṇavebhyo namo namaḥ
Ar Vaiṣṇava, ar atsidavusysis, yra labai gailestingas šioms sąlygotoms sieloms. Kṛpā-sindhubhya eva ca. Kṛpā reiškia gailestį, o sindhu - vandenyną. Atsidavusysis - gailestingumo vandenynas. Jis nori dalinti gailestį.
Kaip ir Viešpats Jėzus Kristus, jis buvo Dievo sąmoningas, Kṛṣṇa sąmoningas, tačiau jis nebuvo savimi patenkintas. Jeigu jis būtų tęsęs savo Dievo sąmonę vienas pats, jis nebūtų buvęs nukryžiuotas. Bet, ne. Jis taip pat norėjo pasirūpinti kitais, kiti irgi turėtų būti Dievo sąmoningi. Kiti turėtų būti Kṛṣṇa sąmoningi. Karalius uždraudė jam tai daryti. Taigi jis tai darė rizikuodamas savo gyvybe. Tai yra atsidavusiojo prigimtis. Todėl pamokslininkas atsidavusysis yra labiausiai brangus Viešpats atsidavusysis. Tai teigiam Bhagavad-gītoje. Jie eina į lauką, jie pamokslauja, jie susitinka su priešingais veiksniais. Kartais jie yra nugalėti, kartais nusivylę, kartais pavyksta įtikinti, yra skirtingų tipų žmonių. Taigi, ne kiekvienas atsidavusysis yra gerai apsirūpinęs. Taip yra ir trys atsidavusiųjų tipai. Tačiau šios pastangos, jog "Aš eisiu ir pamokslausiu Kṛṣṇos sąmonę," yra geriausia tarnystė Viešpačiui. Nes jie stengiasi pakelti žmonės į aukščiausią savirealizacijos standartą.
Taigi tas, kuris matė, kuris yra transcendentinėje savirealizacijoje, jis negali tuščiai sėdėti. Jis turi išeiti. Kaip Rāmānujācārya. Jis viešai paskelbė mantra. Jo dvasinis mokytojas sakė, jog ši mantra.. Kaip ir tas, kuris atvyko į jūsų šalį, Maharishi Jis norėjo duoti kažkokią privačią mantrą. Jei ta mantra turi kažkokią galią, kodėl ji turėtų būti privati ? Jeigu iš vis mantra turi kažką, kodėl jos nepaskelbus viešai, jog visi galėtų pasinaudoti šia mantra ? Tai yra realu. Tai yra apgaudinėjimas, suprantate? Čia nėra jokio apgaudinėjimo. Mes sakome, jog ši mahā-mantra gali jus išgelbėti, mes ją daliname viešai. Nemokamai, be jokio mokesčio. Tačiau žmonės yra tokie kvailiai, jie nepasiruošę to priimti. Jie trokš tos Maharishi mantros. Mokėkite 35 dolerius ir pasiimkite kažkokią privačią mantrą, suprante? Taigi žmonės nori būti apgauti. o čia, šie žmonės pamokslauja Hare Kṛṣṇa mantra, be jokio mokesčio, skelbiantys gatvėse, parkuose, visur. "Ateikite, pasiimkite tai." "O, tai nėra gerai." Tai yra māyā, taip vadinama iliuzija. Tai yra māyā kerai. Jeigu jūs apgaudinėsite, jeigu jūs sukčiausite ir apmokestinsite, žmonės seks.
Sacha bole tomare lata juta jagat harai, dhana kali-yuga dukha lalge haspai. Tai yra vieno atsidavusiojo Hindi posmas, jog ši Kali juga yra tokia bjauri, kad jeigu tu kalbėsi tiesą, tada žmonės ateis su lazdomis ir primuš tave. Tačiau jeigu tu apgaudinėsi juos, jie bus sumišę, jiems tai patiks. Jeigu aš sakysiu Aš esu Dievas, žmonės sakys, "O, štai yra Svamiji, Dievas." Jie neklaus, "Kaip tu tapai Dievu? Kokie Dievo požymiai? Ar turite visus požymius?" Niekas neklausia. Taigi tokie dalykai vyksta, nebent neesi susitelkęs į savąjį "aš", nebent nesupranti, kas yra tikrasis savasis "aš", nebent nesupranti kas yra Aukščiausiasis "Aš". Taigi, joga reiškia suprasti šį savirealizacijos procesą. Tai yra joga. Tęskite.