LT/Prabhupada 0693 - Kai kalbama apie tarnystę, čia nėra motyvo. Tarnystė yra meilė



Lecture on BG 6.46-47 -- Los Angeles, February 21, 1969

Bhaktas: ,,Žodis bhajate kyla iš veiksmažodžio bhaj, kuris naudojamas kai reikalinga tarnystė. Anglų kalbos žodis ,,worhip" (liet. garbinti) negali būti naudojamas ta pačia reikšme kaip bhaja. ,,Worhip" reiškia garbinti arba rodyti pagarbą tam, kuris jos vertas. Tačiau tarnystė su meile ir tikėjimu yra skirta būtent Aukščiausiajam Dievo Asmeniui." Prabhupada: Taip. Garbinimas ir tarnystė skiriasi. Garbinimas reiškia, kad yra kažkoks motyvas. Aš garbinu kažkokį draugą ar didingą žmogų. Aš turiu kažkokį motyvą, kad šis didis žmogus yra didis verslininkas ir jeigu aš jį patenkinsiu, jis gali man skirti dalį savo verslo, aš gausiu pelno, naudos. Pusdievių garbinimas yra būtent toks. Pusdieviai garbinami dėl tam tikro konkretaus tikslo. Tai smerkiama Bhagavad-Gitos aštuntame (septintame) skyriuje. Kāmais tais tair hṛta-jñānāḥ prapadyante 'nya devatāḥ (BG 7.20). Tie, kurie prarado savo sąmonę, sugluminti geismo garbina pusdievius, vedami tam tikrų motyvų. Taigi, kai mes kalbame apie garbinimą, čia yra motyvas. Tačiau kai kalbame apie tarnystę, ji atliekama be jokių motyvų. Tarnystė yra meilė. Taip kaip mama tarnauja vaikui be jokio motyvo, tik dėl meilės. Tas vaikas gali nerūpėti niekam, bet mamai jis visada rūpės, nes ji jį myli. Taip ir bhaj-dhātu. Kai kalbama apie tarnystę, apie motyvus nekalbama. Tai ir yra Krišnos sąmonės tobulumas.

Tai rekomenduojama Šrimad Bhagavatam kaip aukščiausios klasės religinis principas. Kas tai yra? Sa vai puṁsāṁ paro dharmo yato bhaktir adhokṣaje (SB 1.2.6). Tai yra bhakti, bhaja kyla iš tos pačios šaknies. Ši religinių principų sistema yra aukščiausios klasės. Kas tai yra? Yato bhaktir adhokṣaje. Kurią atlikdamas žmogus gali išvystyti savo Dievišką sąmonę arba meilę Dievui. Štai ir viskas. Jeigu gali išvystyti meilę Dievui sekdamas bet kuriuo religijos principu, tai nėra svarbu. Tačiau tu turi... Testas skirtas tam, kad suprastum kiek vystai meilę Dievui. Tačiau jeigu turi kažkokių motyvų, praktikuojant šią religinę sistemą, nori, kad tavo materialios reikmės būtų išpildytos - tai ne aukščiausios klasės religija. Tai - trečios klasės religija. Aukščiausios klasės religija yra ta, kuri ugdo tavyje meilę Dievui. Ahaituky apratihatā. Be jokios priežasties ir be jokių kliūčių. Tai yra aukščiausia klasė ir tai yra rekomenduojama. Ši jogos sistema - Krišnos sąmonė, netgi vertinant iš religijos pusės, yra aukščiausios klasės. Todėl, kad joje nėra jokio motyvo. Jie tarnauja Krišnai ne tam, kad kažką gautų. Ne. Jie gali kažką gauti, tačiau tai nėra svarbu. Jie yra užimti tuo, tačiau nejaučia jokio trūkumo. Jie gauna viską. Negalvokite, kad įgijęs Krišnos sąmonę žmogus tampa vargšu. Ne. Jeigu Krišna yra ten, ten yra viskas, nes Krišna yra viskas. Taigi... Tačiau mes neturime organizuoti jokių komercinių reikalų ar verslo sandorių su Krišna. ,,Krišna, duok man tai, duok man tai." Krišna žino geriau nei jūs. Vaikas nieko nereikalauja iš savo tėvų. ,,Mano brangus tėti, mano miela mama, duokite man tai ir tai." Tėvas žino kas būtina vaikui. Taigi nėra labai gerai prašyti Dievo: ,,Duok man tai ir tai." Kodėl aš turėčiau prašyti? Jeigu Dievas yra visų galingiausias, Jis žino mano norus, Jis žino kas man reikalinga. Tai patvirtinta Vedose. Eko bahūnāṁ vidadhāti kāmān (Kaṭha Upaniṣad 2.2.13). Tas vienintelis Dievas tiekia viską, kas reikalinga milijonams ir trilijonams, nesuskaičiuojamai daugybei gyvųjų esybių.

Taigi, mes paprasčiausiai turėtume pabandyti mylėti Dievą nieko nereikalaudami. Tai, kas reikalinga, jau yra. Netgi katės ir šunys gauna tai, kas jiems reikalinga. Jie nesilanko bažnyčioje ir nieko neprašo Dievo, tačiau viską gauna. Taigi, kodėl bhaktas neturėtų to gauti? Jeigu katė ar šuo tai gauna netgi neprašydami Dievo, kodėl aš turėčiau reikalauti kažko iš Dievo: ,,Duok man tai ir tai." Ne. Mes paprasčiausiai turime pabandyti Jį pamilti. Tai viską išpildys. Tai vadinama aukščiausia jogos platforma. Toliau.

Bhaktas: ,,Žmogus gali vengti gerbiamo žmogaus ar pusdievio garbinimo ir jis gali būti vadinamas neišauklėtu, tačiau jis negali išvengti tarnystės Aukščiausiajam Viešpačiui nebūdamas visiškai pasmerktas mirčiai. Kiekviena gyvoji esybė yra Aukščiausiojo Dievo Asmens dalis ir todėl kiekviena gyvoji esybė nori tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui pagal savo prigimtį."

Prabhupada: Taip. Tai natūralu. Jeigu aš esu Dievo dalis, mano pareiga yra tarnauti. Šį pavyzdį jums pateikiau daugybę kartų. Šis pirštas yra kūno dalis. Taigi, kokia šio piršto pareiga? Jo pareiga yra tarnauti visam kūnui. Štai ir viskas. Jeigu jaučiu, kad kažkas niežti, pirštas nedelsdamas pradeda dirbti. Matote? Jeigu noriu kažką pamatyti, staiga pradeda dirbti mano akys. Jeigu noriu eiti, kojos tuoj pat mane nuneša ten, kur reikia. Taigi šios kūno dalys, galūnės man padeda viską atlikti ir aš valgau, ir skrandis, aš tik valgau. Taip pat ir Dievas sukurtas, kad gautų tarnystę iš visų kitų dalių. Ne tam, kad tarnautų. Tarnystė, jeigu kūno galūnės tarnauja visam kūnui, energija automatiškai keliauja į visas kūno dalis. Taip pat jeigu mes tarnaujame Krišnai, mes gauname viską, ko mums reikia ir energiją automatiškai. Yathā taror mūla-niṣecanena (SB 4.31.14). Pavyzdžiui, laistant medžio šaknis energija nedelsiant keliauja į lapus, šakas - visur ir tuoj pat. Taip pat paprasčiausiai tarnaujant Krišnai arba Dievui žmogus aprūpina ir kitas dalis, jis tarnauja kitoms dalims. Apie kitokią tarnystę net nekyla klausimų. (neaiškiai), viskas vyksta automatiškai. Viskas...

Užuojauta ne tik žmogui, bet ir gyvūnams ateina natūraliai. Dievo sąmonė, Krišnos sąmonė yra tokia nuostabi. Be Dievo sąmonės, be Krišnos sąmonės užuojauta kitoms gyvosioms esybėms yra labai ribota. Tačiau su Dievo sąmone, su Krišnos sąmone užuojauta kitoms gyvosioms esybėms yra pilna. Tokia yra sistema. Tęsk.