LT/Prabhupada 0770 - Aš myliu sielą. Atma-tattva-vit. Ir kodėl aš myliu sielą



Lecture on SB 2.1.1 -- Paris, June 9, 1974

Prabhupāda: Visai kaip mūsų Kṛṣṇos sąmonės judėjimas, mes apie nieką nekalbame. Mes paprasčiausiai kalbame apie Kṛṣṇą. Ir jei mes kalbame apie Kṛṣṇą bent jau šimtą metų dabartinėje padėtyje, vis tiek mūsų pokalbiai nepasibaigs. Mes turime tiek daug knygų. Jei mes skaitysime ištisai šimtą metų ir pabandysime suprasti vieną Śrīmad-Bhāgavatam žodį, tuomet tai užtruks šimtą metų. Tas vienas žodis janmādy asya yataḥ (SB 1.1.1), jei jūs pasistengsite suprasti, jūs galite jį suprasti per šimtą metų. Taigi tai yra taip puiku, Śrīmad-Bhāgavatam. Skaitykite kasdien. Jūs rasite... Tiek Śrīmad-Bhāgavatam, tiek Bhagavad-gītą. Kasdien, kuo daugiau jūs pažįstate save, ātmavit, matote naujas prasmes, naują šviesą. Śrīmad-Bhāgavatam yra tokia nuostabi. Paprasčiausiai jei skaitysite Śrīmad-Bhāgavatam... Vidyā bhāgavatāvadhiḥ. Išsimokslinęs yra... Kokia yra mokytumo riba? Mokytumo riba yra tuomet kai jūs suprantate Śrīmad-Bhāgavatam. Tai yra riba. Baigta. Daugiau nebereikalingos žinios. Todėl tai yra vadinama śrotavyādiṣu yaḥ paraḥ (SB 2.1.1). Galutinis, pirmos klasės.

Bet apaśyatām ātma-tattvaṁ gṛheṣu gṛha-medhinām (SB 2.1.2). Gṛhamedhi, jie nežino, kad yra siela, o siela yra amžina. O mes iš tiesų siekiame laimės. Kokios laimės? Sielos laimės. Tai yra Kṛṣṇos laimės. Mes, mes bandome apsaugoti šį kūną. Mes labai mylime šį kūną. Kodėl? Kadangi jame yra siela. Visi tai žino. Kai tik kūnas lieka be sielos, jis būna išmetamas. Išmesk jį į gatvę. Niekam tai nerūpės. Sakykim guli negyvi gražaus vyro ir gražios moters kūnai, kam tai rūpi? Bet kai tik ten yra siela: „o toks nuostabus gražus vaikinas, nuostabi, graži mergina.” Siela yra svarbi.

Taigi iš tiesų mes nemylime šio kūno, nes tas pats gražus kūnas yra ten. Kodėl jis neberūpi? Nes siela ne... Todėl aš myliu sielą. Tai yra faktas. Tai yra vadinama ātmavit, ātma-tattva-vit. Ir kodėl aš myliu sielą? Kadangi aš myliu Kṛṣṇą. Siela yra Kṛṣṇos dalis. Taigi kodėl aš myliu sielą? Kadangi ji yra Kṛṣṇos dalelė. Todėl galiausiai aš myliu Kṛṣṇą. Tokios yra išvados. Ir jei aš nemyliu Kṛṣṇos, tai yra nenormali stadija. O normali stadija yra ta, kad aš myliu Kṛṣṇą. Todėl mes bandome pažadinti Kṛṣṇos sąmonę. Kai tik kažkas įsitvirtina Kṛṣṇos sąmonėje ir pradeda mylėti Kṛṣṇą, tuomet jis nebenori nieko mylėti labiau. Svāmin kṛtārtho 'smi: „dabar aš pilnai patenkintas.” Taigi kitaip mes turėsime daugybę klausimų, daugybę atsakymų, kol mes nesame savęs pažinę ir mūsų laikas bus iššvaistytas.

Taigi ši kṛṣṇa-praśna, klausinėjimas apie Kṛṣṇą, tai turėtų tęstis. Ir visus atsakymus jūs rasite Bhagavad-gītoje ir Śrīmad-Bhāgavatam. Ir paprasčiausiai klausiant ir atsakant jūsų gyvenimas bus sėkmingas.

Ačiū jums labai.

Atsidavusieji: Jaya Prabhupāda.