LT/Prabhupada 0815 - Dievas yra ir liudininkas ir Jis suteikia rezultatą



751013 - Lecture BG 13.01-3 - Durban

Dievas gyvena širdies centre, o gyvoji būtybė, ji irgi gyvena širdies centre. Jie gyvena kaip du paukščiai sėdintys ant vieno medžio šakos. Tai yra Vediniai teiginiai. Du paukščiai sėdi ant to pačio medžio šakos. Vienas paukštis lesa medžio vaisius, kitas paukštis tiesiog stebi. Tai yra Vedinis teiginys. Taigi mes esame lesantis paukštis, gyvoji būtybė. Mes lesame vaisius kai mes dirbame ir mėgaujamės gautu rezultatu. Tačiau Dievas, Super Siela, Jis nėra suinteresuotas lesti medžio vaisius. Jis yra patenkintas savimi. Jis tiesiog stebi kaip jūs dirbate. Kadangi mes dirbame su šiuo kūnu, o Dievas yra toje pačioje širdyje. Taigi ten yra Dievas, ir mes, individualios sielos, esame ten.

Taigi kodėl Jis ten yra? Nes Jis yra draugas. Suhṛdaṁ sarva-bhūtānām (BG 5.29). Vedose pasakyta jog du draugiški paukščiai. Dievas yra tikrasis draugas, gero linkintis draugas, suhṛdam. Jis tiesiog stengiasi atsukti mūsų veidą į Save. Tol kol gyvoji būtybė taip nepadaro, ji keičia kūnus, ir Dievas keliauja kartu su juo - Jis yra toks draugiškas - kad tinkamu laiku patartu "Kodėl tu keiti vieną kūną į kitą, vieną kūną į kitą?" Kodėl tu neateini pas Mane ir negyveni ramaus ir palaimingo gyvenimo?" Tokia yra Dievo misija. Yadā yadā hi dharmasya glānir bhavati, tadātmānaṁ sṛjāmy aham (BG 4.7).

Taigi Dievas yra toks didis mūsų draugas. Jis visada yra liudininkas, liudininkas. Ir kai aš trokštu, Dievas suteikia mums sąlygas: "Gerai, tu nori taip mėgautis? Imk šitą kūną ir mėgaukis." Iš tikrųjų jūs nesimėgaujate. Kai jūs neturite sugebėjimo atskirti maistą, mes galime viską ir visur, panašiai kaip peniukšlis ir kiaulė. Taigi Dievas sako, "Gerai, priimk kiaulės kūną, ir tu gali valgyti viską iki išmatų. Aš suteikiu tau sąlygas." Tai yra tai ko mes trokštame, taigi Dievas suteikia tinkamą kūną mūsų pasitenkinimui. That is as we are desiring, so God is supplying a type of body for our enjoyment.

īśvaraḥ sarva-bhūtānāṁ
hṛd-deśe 'rjuna tiṣṭhati
bhrāmayan sarva-bhūtāni
yantrārūḍhāni māyayā
(BG 18.61)

Taigi jis įsako materialiai gamtai jog "Ši individuali siela nori tam tikro tipo kūno, kad šitaip mėgautis, taigi suteik jai." Taigi materiali gamta iškart paruošia kūno tipą. Yaṁ yaṁ vāpi smaran loke tyajaty ante... (BG 8.6). Taigi mūsų mirties metu, kaip mūsų norai... Mano protas yra apsėstas tam tikro tipo troškimais, iškarto tam tikro tipo kūnas yra paruoštas. Daiva-netreṇa, aukštesniu įstatymu, gyvoji būtybė patenka į tam tikros mamos įsčias, ir ji formuoja tam tikrą kūną. Ta ji pasirodo ir mėgaujasi arba kankinasi. Tai vyksta. Bhūtvā bhūtvā pralīyate (BG 8.19).

Taigi Dievas yra liudininkas. Jis visada su mumis. Ko mes betrokštame, ką mes bedirbtumėme, Jis yra liudininkas ir Jis suteikia rezultatą. Todėl Krišna sako, kṣetra-jñaṁ cāpi māṁ viddhi (BG 13.3): "Aš taip pat esu vienas iš šio kūno gyventojų. Tačiau koks yra skirtumas tarp tavęs ir Manęs? Tu paprasčiausiai žinai tik apie savo kūną; Aš žinau viską apie kiekvieno kūną. Toks skirtumas." Kṣetra-jñaṁ cāpi māṁ viddhi sarva-kṣetreṣu. Dievas žino kokie yra troškimai ir veikla mažos skruzdėlės, ir Jis žino kokie yra norai ir veikla Viešpaties Brahmmos, didžiausios, didžiausios gyvosios būtybės šioje visatoje ir mažiausios - visur Dievas. Pasakyta, īśvaraḥ sarva-bhūtānāṁ hṛd-deśe 'rjuna tiṣṭhati (BG 18.61): "Jis yra kiekvieno širdyje." Tai nereiškia jog Jis gyvena brahmos širdyje ir negyvena skruzdės širdyje. Kiekvieno širdyje.