LT/Prabhupada 0895 - Atsidavusysis niekada nepriima pavojingos padėties kaip nelaimingos. Jis ją pasveikina
730417 - Lecture SB 01.08.25 - Los Angeles
Taigi turite šį liežuvį. Galite kartoti Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa. Kaipmat tiesiogiai susisieksite su Krišna. Kaipmat. Kadangi Krišnos vardas ir Krišnos asmuo nesiskiria, jie - identiški. Taigi netgi jeigu galvojate, kad Krišna yra toli, labai toli... Krišna nėra toli, labai toli. Krišna slypi jumyse. Jis nėra labai toli. Jis toli, tačiau tuo pačiu metu yra arčiausiai jūsų. Taigi netgi jeigu galvojate, kad Krišna yra toli, labai toli, Jo vardas yra čia. Jūs kartojate Hare Kṛṣṇa, ir Krišna kaipmat tampa pasiekiamas. Aniyamitaḥ. Tam, kad paverstumėte Krišną pasiekiamu tokiu būdu, nėra jokių griežtų taisyklių. Galite kartoti bet kokiu metu, kaipmat pasieksite Krišną. Tik pažvelkite į Krišnos malonę.
Todėl Caitanya Mahāprabhu sako: etādṛśī tava kṛpā. „Mano brangus Viešpatie, Tu davei Man tokias šaunias priemones Tave pasiekti, tačiau durdaiva, esu toks nesėkmingas, neturiu prisirišimo prie šių dalykų. Neturiu jokio prisirišimo. Turiu daugybę prisirišimų prie kitų dalykų. Tačiau neturiu jokio prisirišimo prie Hare Kṛṣṇa kartojimo. Tai - Mano nesėkmė.“ Krišna davė tiek daug priemonių, jog Jis yra prieš jus Savo vardo transcendentine vibracija, o vardas turi visas Krišnos galias. Taigi jeigu išliksite ryšyje su vardu, gausite visą Krišnos palaiminimo naudą, tačiau vis tiek aš nesu linkęs kartoti Hare Kṛṣṇa mantros. Tai - nesėkmė.
Taigi atsidavusysis niekada nepriima pavojingos padėties kaip labai nelaimingos padėties. Jis ją pasveikina. Nes atsidavusi siela žino, jog, pavojus ar šventė - visa tai yra skirtingi Krišnos pasireiškimai. Krišna yra absoliutus. Šastrose pasakyta, kad yra dvi rūšys, dvi pusės - religingumas ir nereligingumas, dvi priešingybės. Tačiau šastrose pasakyta, kad religingumas - tai tiesiog priekinė Dievo dalis, o nerelingumas - tai galinė Dievo dalis. Taigi priekinė ar galinė Dievo dalis - ar yra skirtumas? Dievas yra absoliutus. Todėl ar atsidavusysis būtų turtuose, ar pavojuje, tai jo netrikdo. Jis žino, jog abu šie dalykai - tai Krišna. Ar pavojingoje padėtyje... „Dabar Krišna apsireiškė prieš mane kaip pavojus.“
Visai kaip Hiraṇyakaśipu, Prahlāda Mahārāja ir Nṛsiṁhadeva. Nṛsiṁhadeva yra pavojingas Hiraṇyakaśipu, Jis - Aukščiausiasis Prahlādo Mahārājos Draugas, ta pati Asmenybė. Taip pat Dievas niekada nėra pavojingas atsidavusiajam. Atsidavusysis niekada nebijo pavojų. Jis tvirtai įsitikinęs, jog pavojus - tai kitas Dievo pavidalas. „Kodėl turėčiau bijoti? Aš Jam atsidaviau.“ Taigi Kuntīdevī sako: vipadaḥ santu. Vipadaḥ santu tāḥ śaśvat. Kadangi jis, ji žino, kaip prisiminti Krišną pavojaus akivaizdoje. Taigi jis, ji sveikina pavojų. „Mano brangus Viešpatie, aš sveikinu tokius pavojus, kai galiu tave prisiminti.“ Visai kaip Prahlāda Mahārāja, jis visuomet galvodavo apie Krišną, kai jo tėvas įtraukdavo jį į pavojingą padėtį. Taigi jeigu esate įtraukti į pavojingą padėtį, ir jeigu ta pavojinga padėtis duoda impulsą prisiminti Krišną, tai yra sveikintina. Tai yra sveikintina. „O, aš gaunu galimybę prisiminti Krišną.“ Kodėl tai yra sveikintina? Tai - sveikintina, nes pamatyti Krišną reiškia, jog aš pažengiau savo dvasiniame gyvenime, todėl daugiau nebeturiu kentėti dėl šios pavojingos padėties.