LT/Prabhupada 0908 - Aš galiu stengtis tapti laimingu, tačiau jeigu Krišna neleis, aš niekada netapsiu laimingas
730419 - Lecture SB 01.08.27 - Los Angeles
Bet kas santykiuose... Visai kaip Prahlāda Mahārāja. Prahlāda Mahārāja stovi, o jo tėvas yra žudomas. Ar tai moralu? Ar norėtumėte matyti savo akivaizdoje žudomą tėvą ir tiesiog stovėti? Neprotestuojant. Ar tai moralu? Niekas nesakys, kad tai moralu. Tačiau iš tikrųjų taip atsitiko, jog Hiraṇyakaśipu buvo nužudytas... Štai čia yra paveikslėlis, Prahlāda Mahārāja bando uždėti girliandą žudikui. (Juokas) „Mano brangus Viešpatie, Žudike, priimk šią girliandą. Tu žudai mano tėvą. Esi labai geras.“ (Juokas) Matote. Taigi tai - dvasinis supratimas. Niekas jūsų nenubaus, jeigu... Jeigu negalite apginti savo tėvo, turite protestuoti, turite šaukti: „Mano tėvas yra žudomas. Padėkite...“ Ne. Jis laukia pasiruošęs su girlianda. O kai jo tėvas buvo nužudytas, jis pasakė Nṛsiṁhadevai: „Mano brangus Viešpatie, dabar mano tėvas yra nužudytas. Taigi kiekvienas yra laimingas. Dabar gali atidėti į šalį Savo piktą nusiteikimą. Niekas nėra nelaimingas. Jis taip ir pasakė. Modeta sādhur api vṛścika-sarpa-hatyā (SB 7.9.14). Modeta sādhur api. Sādhu, šventas asmuo, niekada nepatvirtina, kad kažkas turėtų būti nužudytas. Niekas. Netgi gyvūnas. Sādhu to nepatvirtina. Kodėl gyvūnas turėtų būti nužudomas? Tai - sādhu reikalas. Tačiau Prahlāda Mahārāja sako: modeta sādhur api. Sādhu, šventas žmogus, taip pat būna pamalonintas. Kada? Kai nužudomas skorpionas ar gyvatė. Jie - taip pat gyvosios būtybės. Sādhu niekada nėra patenkintas, matydamas kitą gyvąją esybę nužudytą, tačiau Prahlāda Mahārāja sako: „Netgi sādhu yra pamaloninamas, kai nužudoma gyvatė arba skorpionas. Taigi mano tėvas yra visai kaip gyvatė ir skorpionas. Taigi jis nužudytas. Todėl visi yra laimingi.“ Visi buvo... Tos demonas, kuris paprasčiausiai atsidavusiems teikia rūpesčių, toks demonas, labai pavojingas demonas. Kai toks demonas nužudomas, netgi šventos asmenybės yra patenkintos. Nors šventos asmenybės ir nenori, kad kas nors būtų nužudytas. Taigi Krišna yra akiñcana-vitta. Tas, kuris materialiai prarado viską, jam Krišna yra vienintelė paguoda.
Taigi Krišna yra toks maloningas, jog, jeigu kas nors nori materialios gerovės ir tuo pačiu metu nori tapti atsidavusiuoju... Tai parašyta Caitanya-caritāmṛtoje: „Kažkas nori Manęs. Tuo pačiu metu jis nori materios gerovės. Jis - kvailys. Jis - kailys.“ Todėl žmonės labai bijo ateiti į Krišnos sąmonę. „Ak, mano materiali gerovė pasibaigs.“ Nes jie nori, nenori to. Jie nori prisirišti prie... Dažniausiai jie eina į bažnyčią ar šventyklas dėl materialaus klestėjimo. „Kasdienės duonos duok mums, Dieve.“ Tai - materialus klestėjimas. Arba „duok man tai, duok man tai“. Tačiau jie taip laikomi dorybingais, nes atėjo pas Dievą. Ateistų klasė neina pas Dievą.
Jie sako: „Kodėl turėčiau eiti link Dievo? Geriau sukursiu savo turtus per mokslo pažangą ir būsiu laimingas.“ Jie yra duṣkṛtinaḥ, patys nuodėmingiausi, ir tas, kuris taip sako - „dėl savo gerovės turėčiau priklausyti nuo savo paties jėgos, savo paties žinių“ - yra duṣkṛtinaḥ. Tačiau tas, kuris mano, jog „mano gerovė priklauso nuo Dievo malonės“, yra dorybingas. Jis yra dorybingas. Nes galų gale be Dievo leidimo niekas negali būti pasiekta. Tai - faktas. Tāvad tanur idaṁ tanūpekṣitānām. Tai - taip pat teiginys... Mes atradome tokią daugybę metodų, kaip sumažinti savo kančią, tačiau jeigu Dievas to neleis, šios pasipriešinimo priemonės žlugs.
Pavyzdys... Visai kaip jūs atradote puikius vaistus, labai kvalifikuotą gydytoją. Viskas gerai. Tačiau kai žmogus serga, paklauskite gydytojo: „Ar galite garantuoti, kad šis pacientas išliks gyvas?“ Jis niekada nepasakys, kad gali. „Negaliu to padaryti, bet pasistengsiu.“ Tai reiškia, jog viskas - Dievo rankose. „Aš - paprasčiausiai jo įrankis. Jeigu Dievas nenorės, kad jūs gyventumėte, tuomet visi mano vaistai, visos mano mokslinės ir medicininės žinios žlugs. Galiausias sprendimas priklauso Krišnai. Kvaili žmonės to nežino. Jie yra, jie yra... Todėl jie vadinami mūḍha, neišmanėliais. Kad ir ką darote, kas yra labai gerai, jeigu taip nėra nuspręsta Dievo, Krišnos, visa tai bus nesėkmė. Jie to nežino. Todėl jie yra mūḍhos. Atsidavusysis žino: „Kad ir kokį intelektą turiu, galiu stengtis tapti laimingu, bet jeigu Krišna neleis, niekada nebūsiu laimingas.“ Tai - skirtumas tarp atsidavusiojo ir neatsidavusiojo.