LT/Prabhupada 0913 - Krišna neturi praeities, dabarties ir ateities. Todėl Jis - amžinas
730420 - Lecture SB 01.08.28 - Los Angeles
Taigi šis išsilaisvinimas yra atviras kiekvienam. Samaṁ carantam. Krišna nesako: „Ateik pas Mane, tapsi išlaisvintas.“ Ne, Jis atviras kiekvienam. Jis sako: sarva-dharmān parityajya mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja (BG 18.66). Jis kalba kiekvienam. Nėra taip, kad Jis kalbėtų tik Ardžunai. Jis kalba kiekvienam. Bhagavad-gita buvo paskelbta ne tik Ardžunai. Ardžuna tiesiog yra tarsi tikslas. Tačiau ji paskelbta kiekvienam, visoms gyvoms būtybėms. Taigi turite pasinaudoti privalumu. Samaṁ carantam. Jis nėra dalinis, sakydamas: „Tapkite...“ Visai kaip saulės šviesa. Ji nėra dalinė, nesako: „Čia - vargšas, čia - žemos klasės žmogus, čia - šernas. Neturėčiau čia skleisti savo šviesos.“ Ne. Saulė yra lygi visiems. Turite pasinaudoti jos privalumu. Saulės šviesa yra atvira, tačiau jeigu uždarysite duris, jeigu norėsite išlikti tamsoje, tai - jūsų reikalas.
Taip pat Krišna yra visur. Krišna yra kiekvienam. Krišna yra pasiruošęs priimti jus, kai tik atsiduosite. Samaṁ carantam. Nėra jokių apribojimų. Krišna sako: māṁ hi pārtha vyapāśritya ye 'pi syuḥ pāpa-yonayaḥ (BG 9.32). Jie skirsto: čia - žemesnė klasė, čia - aukštesnė... Taigi Krišna sako: „Netgi žemesnioji klasė, vadinamoji žemesnioji klasė, nesvarbu, jeigu žmogus iš šios klasės atsigręš į Mane, jis taip pat galės sugrįžti namo, atgal pas Dievą.“ Samaṁ carantam.
Jis - amžinas laikas. Viskas vyksta laiko rėmuose. Laikas... Mūsų laiko skaičiavimais yra praeitis, dabartis ir dabartis. Tai - reliatyvu. Aną dieną diskutavome apie tai. Praeitis, dabartis ir ateitis - reliatyvi sąvoka. Nedidelio vabzdžio praeitis, dabartis ir ateitis skiriasi nuo mano praeities, dabarties ir ateities. Reliatyvu. Taip pat ir Brahmos praeitis, dabartis ir ateitis skiriasi nuo mano praeities, dabarties ir ateities. Tačiau Krišna neturi praeities, dabarties ir ateities. Todėl Jis - amžinas. Mes turime praeitį, dabartį ir ateitį, nes keičiame šį kūną. Dabar, kai turime šį kūną... Jis turi datą. Tokią ir tokią dieną mane pagimdė mano mama ir tėtis. Taigi šis kūnas dar išliks kurį laiką, jis augs. Jis sukurs tam tikrų šalutinių produktų. Tuomet jis pasens. Tuomet ims nykti. Tuomet išnyks, pasibaigs. daugiau nebeliks šio kūno. Jūs priimsite kitą kūną. Šis kūnas pasibaigė. Šio kūno istorija - praeitis, dabartis ir ateitis - pasibaigs. Priimsite kitą kūną. Ir vėl prasidės jūsų praeitis, dabartis ir ateitis. Tačiau Krišna neturi praeities, dabarties ir ateities, nes Jis nekeičia savo kūno. Tai - skirtumas tarp mūsų ir Krišnos.
Visai kaip Krišna kalbėjo Ardžunai: „Praeityje apie šią filosofiją, Bhagavad-gītą, paskelbiau Saulės dievui.“ Taigi Ardžuna negalėjo tuo patikėti. Ardžuna ir pats žinojo viską, tačiau dėl mūsų, kad mes sužinotume, jis paklausė: „Krišna, mes esame iš to paties laikmečio, gimėme praktiškai tuo pačiu periodu. Kaip galiu patikėti, kad Tu paskelbei šią filosofiją Saulės dievui?“ Atsakymas buvo toks: „Mano brangus Ardžuna, tu tuo metu taip pat buvai, tačiau pamiršai. O štai aš nepamiršau. Tai - skirtumas.“ Praeitis, dabartis, ateitis skirta žmonėms, kurie pamiršta. Tačiau nepamiršta tas, kuris išlieka amžinai, nėra praeities, dabarties, ateities.
Todėl Kuntī kreipiasi į Krišną kaip į amžiną. Manye tvāṁ kālam. Kadangi Jis yra amžinas, īśānam, Jis - visiškas valdovas. Kuntī sako: „Manye“, „aš manau...“ Pagal Krišnos elgesį ji galėjo suprasti, kad Krišna yra amžinas, Krišna - Aukščiausiasis Valdovas. Anādi-nidhanam. Anādi-nidhana... Nėra jokios pradžios, nėra jokios pabaigos. Todėl vibhum.