LT/BG 10.11

The printable version is no longer supported and may have rendering errors. Please update your browser bookmarks and please use the default browser print function instead.
Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 11

तेषामेवानुकम्पार्थमहमज्ञानजं तमः ।
नाशयाम्यात्मभावस्थो ज्ञानदीपेन भास्वता ॥११॥
teṣām evānukampārtham
aham ajñāna-jaṁ tamaḥ
nāśayāmy ātma-bhāva-stho
jñāna-dīpena bhāsvatā

Pažodinis vertimas

teṣām — jiems; eva — tikrai; anukampā-artham — parodydamas ypatingą malonę; aham — Aš; ajñāna-jam — dėl neišmanymo kilusią; tamaḥ — tamsybę; nāśayāmi — išsklaidau; ātma-bhāva — jų širdyse; sthaḥ — glūdintis; jñāna — žinių; dīpena — žibintu; bhāsvatā — šviečiančiu.

Vertimas

Norėdamas suteikti jiems ypatingą malonę, Aš, glūdėdamas jų širdyse, švytinčiu žinių žibintu išsklaidau iš neišmanymo kylančią tamsybę.

Komentaras

Kai Viešpats Caitanya Benarese kvietė visus giedoti Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, Juo sekė tūkstančiai žmonių. Labai įtakingas to meto Benareso eruditas Prakāśānanda Sarasvatis išjuokė Viešpatį Caitanyą, prikišdamas Jam sentimentalumą. Kartais filosofai kritikuoja bhaktus, tvirtindami, kad pastarieji – tamsūs neišmanėliai, o jų mąstymas naiviai sentimentalus. Iš tikrųjų taip nėra. Tarp jų yra žymių mokslininkų, kurie aukščiau kitų iškėlė pasiaukojimo Viešpačiui filosofiją. Bet jeigu bhaktas nesinaudoja jų raštais ar savo dvasinio mokytojo pagalba, tačiau nuoširdžiai atlieka pasiaukojimo tarnystę, jam padeda Pats Kṛṣṇa, kuris glūdi jo širdyje. Taigi veikiantis su Kṛṣṇos sąmone, nuoširdus bhaktas neliks be žinių. Vienintelė sąlyga – atlikti pasiaukojimo tarnystę visiškai įsisąmoninus Kṛṣṇą.

Šių laikų filosofai mano, jog grynasis pažinimas neįmanomas be kritinio mąstymo. Jiems Aukščiausiasis Viešpats atsako, kad Jis, kaip ir nurodoma posme, padeda tiems, kurie tyrai ir pasiaukojamai Jam tarnauja, nors gal ir nėra pakankamai išprusę ir deramai neišmano Vedų pagrindų.

Viešpats pareiškia Arjunai, jog iš esmės Aukščiausiosios Tiesos, Absoliučios Tiesos, Aukščiausiojo Dievo Asmens, neįmanoma pažinti vien filosofuojant, nes Aukščiausioji Tiesa tokia didinga, kad Jai suvokti neužtenka vien proto pastangų. Žmogus gali samprotauti milijonus metų, bet jeigu jis neatsidavė Viešpačiui ir nemyli Aukščiausiosios Tiesos, tai Aukščiausiosios Tiesos, Kṛṣṇos, niekada nesuvoks. Aukščiausiąją Tiesą, Kṛṣṇą, tegalima patenkinti pasiaukojimo tarnyste, tada Jis nesuvokiamos Savo energijos padedamas atsiskleidžia tyro bhakto širdyje. Tyras bhaktas širdyje visada turi Kṛṣṇą, kuris lyg saulė išsklaido neišmanymo tamsybę. Tuo pasireiškia ypatinga Kṛṣṇos malonė tyram bhaktui.

Ne vieną milijoną kartų žmogui teko gimti ir susiteršti materija, todėl jo širdis yra sutepta materijos, tačiau pasiaukojamai tarnaujant ir nuolatos kartojant Hare Kṛṣṇa, ta suteptis greitai išnyksta, ir jis pasiekia grynojo žinojimo lygį. Galutinis tikslas, Viṣṇu, pasiekiamas tiktai kartojant šventąjį vardą ir pasiaukojamai tarnaujant, o ne spekuliatyviais samprotavimais ar ginčais. Tyram bhaktui nereikia rūpintis materialių gyvenimo poreikių patenkinimu, jam nėra dėl ko nerimauti, nes kai išsisklaido jo širdį gaubusi tamsybė, bhakto meile ir pasiaukojimo tarnyste patenkintas Aukščiausiasis Viešpats jį viskuo aprūpina. Tokia „Bhagavad-gītos“ mokymo esmė. „Bhagavad-gītos“ studijos padeda tapti visiškai atsidavusia Aukščiausiajam Viešpačiui siela ir atsidėti tyrai pasiaukojimo tarnystei. Kai Viešpats ima rūpintis atsidavusia siela, ji visiškai atsikrato bet kokių materialistinių siekių.