LT/BG 10.14
Tekstas 14
- सर्वमेतदृतं मन्ये यन्मां वदसि केशव ।
- न हि ते भगवन्व्यक्तिं विदुर्देवा न दानवाः ॥१४॥
- sarvam etad ṛtaṁ manye
- yan māṁ vadasi keśava
- na hi te bhagavan vyaktiṁ
- vidur devā na dānavāḥ
Pažodinis vertimas
sarvam — visą; etat — šią; ṛtam — tiesą; manye — aš pripažįstu; yat — ką; mām — man; vadasi — Tu sakai; keśava — o Kṛṣṇa; na — niekada; hi — tikrai; te — Tavo; bhagavan — o Dievo Asmenie; vyaktim — apreiškimą; viduḥ — gali pažinti; devāḥ — pusdieviai; na — nei; dānavāḥ — demonai.
Vertimas
O Kṛṣṇa, viską, ką Tu bylojai, aš laikau gryniausia tiesa. Nei pusdieviai, nei demonai, o Viešpatie, negali perprasti Tavo asmenybės.
Komentaras
Arjuna šiuo posmu patvirtina, kad netikintieji ir demoniški žmonės negali suvokti Kṛṣṇos. Jo nesuvokia net pusdieviai, o ką jau kalbėti apie šiuolaikinius „mokslininkus“? Aukščiausiojo Viešpaties malone Arjuna suprato, kad Aukščiausioji Tiesa – Kṛṣṇa, ir kad Jis – tobulas. Todėl reikia sekti Arjuna, nes jis yra pripažintas ir autoritetingas „Bhagavad-gītos“ žinovas. Ketvirtame skyriuje buvo kalbama, jog būtina sąlyga „Bhagavad-gītai“ suvokti nebuvo išlaikyta – paramparos sistema (mokinių seka) nutrūko, todėl Kṛṣṇa atkūrė ją Arjunai padedant, nes laikė jį artimu draugu ir didžiu bhaktu. Todėl, kaip teigiama mūsų Gītopaniṣados įvade, „Bhagavad-gītā“ turi būti suvokiama paramparos sistemos pagrindu. Kai paramparos sistema nutrūko, ją atnaujinti Kṛṣṇa pasirinko Arjuną. Reikia sekti Arjunos pavyzdžiu, ir sutikti su visais Kṛṣṇos žodžiais, tada mums atsiskleis „Bhagavad-gītos“ esmė ir tik tuomet suvoksime, kad Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo.