LT/Prabhupada 0475 - Kai išgirstame, kad turime tapti Dievo tarnais, mes sudrebame

Revision as of 13:52, 2 October 2018 by Vanibot (talk | contribs) (Vanibot #0023: VideoLocalizer - changed YouTube player to show hard-coded subtitles version)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)


Lecture -- Seattle, October 7, 1968

Mes negalime tapti Aukščiausiuoju. Bent jau autoritetingoje Vedinėje literatūroje mes to nerandame, kad gyvoji esybė galėtų tapti tokiu pat galingu kaip ir Dievas. Ne. Tai yra neįmanoma. Dievas yra didis. Jis visuomet didis. Netgi jeigu jūs išsivaduojate iš materialių gniaužtų, vis tiek Jis yra didis. Tai yra... Todėl šis posmas: govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi. Mūsų amžinas ryšys su Dievu yra Jo garbinimas arba tarnavimas Jam. Ta tarnystė yra maloni. Nepriimkite to... Kai tik mes kalbame apie tarnystę, mes galime pagalvoti, kad: "O, mes čia kenčiame atlikdami tarnystę." Visai kaip vieną vakarą vienas berniukas paklausė: "Kodėl mes turėtume nusilenkti?" Aš nežinau ar jis šiuo metu yra čia. Nusilenkti atsiduodant kažkam nėra blogai, bet kadangi mes esame kitokioje situacijoje, atsiduoti kitam, tai yra labai nepatogu. Visai kaip niekas nenori būti priklausomas nuo kitos tautos, niekas nenori būti priklausomas nuo kitų žmonių. Visi nori būti nepriklausomais, nes šis materialus pasaulis yra iškreiptas dvasinio pasaulio atspindys. Tačiau dvasiniame pasaulyje kuo daugiau atsiduodate, kuo daugiau jūs tarnaujate, jūs būnate laimingas. Jūs esate laimingas. Bet dabartiniu metu mes neturime tokio supratimo. Mes neturime dvasinės idėjos, neturime dvasinės realizacijos, dėl to kai tik mes išgirstame, kad turime tapti Dievo tarnais mes sudrebame. Bet ten nėra klausimo apie drebėjimą. Tapti Dievo tarnu yra labai malonu. Jūs matote tiek daug ateinančių reformatorių, jie tarnauja Dievo misijai ir vis tik jie yra garbinami. Taigi, tapti Dievo tarnu, Dievo mokiniu nėra nereikšmingas dalykas. Tai pats svarbiausias dalykas. Govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi. Bet nepriimkite to. Visų pirmą pabandykite suprasti. Dėl to Vedānta-sūtra sako: athāto brahma jijñāsā. Pabandykite suprasti kas yra Brahmanas. (mikrofono garsas) Iš kur šis garsas? Pabandykite suprasti kas yra Brahmanas ir pabandykite suprasti savo ryšį. Ir tuomet, kai jūs iš tiesų atsiduosite, jūs pajusite savo amžiną palaimingą gyvenimą, kupiną žinojimo.

Ir tai yra labai gražiai paaiškinta Viešpaties Caitanyos Mokyme. Bhagavad-gītoje taip pat, tas pats mokymas yra ten, bet... Mes turime išleidę dvi knygas. Viena yra Bhagavad-gītā Kokia Ji Yra, kita knyga: Viešpaties Caitanyos Mokymas. Taigi, Bhagavad-gītā moko mus atsidavimo proceso. Sarva-dharmān parityajya mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja (BG 18.66). "Atsiduok Man." sako Viešpats. O Viešpaties mokymas, Caitanya Mahāprabhu mokina kaip atsiduoti. Kadangi mes įpratę, dabartiniame sąlygotame savo gyvenime sukilti prieš atsidavimą. Yra tokia daugybė partijų, tiek daug "izmų," o pagrindinis principas yra "Kodėl aš turėčiau atsiduoti?" Tai yra pagrindinė liga. Kad ir kokia bebūtų politinė partija, visai kaip komunistų partija... Jų sukilimas yra prieš pranašesnį autoritetą, kurį jie vadina kapitalistais. Visur tas pats dalykas: "Kodėl aš turėčiau atsiduoti?" Bet mes turime atsiduoti. Tokia yra mūsų konstitucinė padėtis. Jeigu aš neatsiduosiu tam tikrai asmenybei ar tam tikrai valdžiai, ar tam tikrai bendruomenei ar visuomenei ar panašiai, bet galų gale aš vis tiek atsiduodu. Aš atsiduodu gamtos įstatymams. Nepriklausomybės nėra. Aš privalau atsiduoti. Kuomet kviečia žiauriosios mirties rankos, aš turiu atsiduoti tuojau pat. Tiek daug dalykų. Taigi, mes turime suprasti... Tai yra brahma-jijñāsā: "Kodėl yra atsidavimo procesas?" Jeigu man nepatinka atsiduoti, tuomet aš esu priverstas atsiduoti. Valstijoje taip pat, jeigu aš negyvenu pagal valstijos įstatymus, valstija priverčia mane atsiduoti policijai, kariuomenei, tokiai daugybei dalykų. Panašiai aš nenoriu mirti, bet mirtis priverčia mane atsiduoti. Aš nenoriu tapti senu, bet gamta priverčia mane tapti senu. Aš nenoriu jokių ligų, tačiau gamta verčia mane susirgti tam tikra liga. Taigi, šis atsidavimo procesas yra ten. Dabar mes turime suprasti kodėl taip yra. Tai reiškia mano konstitucinė padėtis yra atsidavimas, bet dabartinis sunkumas yra tas, kad aš atsiduodu ne tai asmenybei. Kuomet mes suvokiame, kad aš turiu atsiduoti Aukščiausiajam Viešpačiui, tuomet mano konstitucine padėtis yra atgaivinama. Tai yra mano laisvė.