LT/BG 1.46

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 46

सञ्जय उवाच
एवमुक्त्वार्जुनः सङ्ख्ये रथोपस्थ उपाविशत् ।
विसृज्य सशरं चापं शोकसंविग्नमानसः ॥४६॥
sañjaya uvāca
evam uktvārjunaḥ saṅkhye
rathopastha upāviśat
visṛjya sa-śaraṁ cāpaṁ
śoka-saṁvigna-mānasaḥ

Pažodinis vertimas

sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; evam — taip; uktvā — kalbėdamas; arjunaḥ — Arjuna; saṅkhye — mūšio lauke; ratha — kovos vežimo; upasthe — ant pasostės; upāviśat — vėl atsisėdo; visṛjya — padėjęs į šalį; sa-śaram — kartu su strėlėmis; cāpam — lanką; śoka — iš sielvarto; saṁvigna — kentėdamas; mānasaḥ — mintyse.

Vertimas

Sañjaya tarė: Mūšio lauke Arjuna ištarė šiuos žodžius, nubloškė į šalį lanką su strėlėmis ir sielvartingų minčių prislėgtas susmuko ant pasostės.

Komentaras

Žvalgydamas priešininko pozicijas Arjuna stovėjo kovos vežime, tačiau jo sielvartas buvo toks didelis, kad nubloškęs į šalį lanką su strėlėmis, jis atsisėdo. Dvasinio žinojimo vertas būtent toks kilniadvasis, jautrios širdies žmogus, su pasiaukojimu tarnaujantis Viešpačiui.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti pirmąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Kurukṣetros mūšio lauke“.