LT/Prabhupada 0232 - Dievui pavydžių priešų taip pat yra. Jie yra vadinami demonais
Lecture on BG 2.4-5 -- London, August 5, 1973
Pradjumna: „Geriau gyventi šiame pasaulyje prašant išmaldos, negu gyventi didžių sielų gyvybės sąskaita, kurie buvo mano mokytojai. Netgi jei jie ir yra godūs, vis tiek jie - vyresnieji. Jeigu jie žus, mūsų žemė bus sutepta krauju.“
Prabhupada: Taigi pirmoji Ardžunai iškilusi problema - kaip nužudyti savo tautiečius, šeimos žmones. Kai Krišna jį pabarė, sakydamas: „Kodėl tu toks silpnas? Nebūk toks. Tai - sentimentai. Ši užuojautos rūšis - tai sentimentai. Uttiṣṭha. Geriau kelkis ir eik kovoti.“ Jei aš ko nors nenoriu atlikti, galiu pasiūlyti tiek daug pagrindų tam. Matote? Tad po to jis kalba apie gurūn: „Gerai, Krišna, Tu kalbi apie mano tautiečius. Priimu, jog tai yra mano silpnybė. Tačiau kaip Tu man patartum nužudyti savo guru? Dronačarja yra mano guru. Bhišmadeva - taip pat. Ar nori, kad žudyčiau savo guru? Gurūn hi hatvā. Ir ne tik paprastus guru. Jie - ne šiaip paprasti žmonės. Mahānubhāvān. Bhišma yra didis atsidavusysis, Dronačarja taip pat, jis - didi asmenybė. Mahānubhāvān. Taigi „kathaṁ bhīṣmam ahaṁ saṅkhye droṇaṁ ca madhusūdana“ (BG 2.4). „Jie - dvi didžios asmenybės. Jie ne tik mano guru, tačiau taip pat didžios asmenybės.“ Į Krišną kreipiamasi kaip į „Madhusūdana“. Madhusūdana reiškia... Madhu buvo Krišnos priešas, demonas. Krišna jį nužudė. Taigi „Tu esi Madhusūdana, Savo priešų žudikas. Ar gali man suteikti kokių nors įrodymų, jog nužudei Savo guru? Tuomet kodėl manęs prašai tai padaryti?“ Toks yra turinys. Iṣubhiḥ pratiyotsyāmi pūjārhāv ari-sūdana. Ir vėl „Ari-sūdana“. Ari reiškia „priešas“. Madhusūdana, ypač „Madhu demono žudikas“. Kitas vardas - Arisudana. Ari - tai priešas. Taigi Krišna nužudė tiek daug demonų, ari, kurie stojo į kovą su Juo kaip priešai. Todėl Jo vardas - Arisudana.
Taigi Krišna taip pat turi priešų, o ką jau bekalbėti apie mus. Šis materialus pasaulis taip jau sukurtas, jog turime turėti priešų. Matsaratā. Matsaratā reiškia „pavydas“. Šis materialus pasaulis toks jau yra. Taigi Dievas taip pat turi pavydžių priešų. Jie vadinami demonais. Įprastas pavydas ar priešai - tai natūralu netgi Dievui. Štai vakar vakare vienas žmogus atėjo manęs aplankyti. Jis ginčijosi: „Kodėl Krišna turėtų būti priimamas kaip Dievas?“ Toks buvo jo argumentas. Taigi Krišna turi priešų. Ne tik jis, bet ir tas, kuris yra materialiame pasaulyje, yra Krišnos priešas. Todėl, kad jie nori varžytis su Krišna. Krišna sako: bhoktāram, „Aš esu Aukščiausias besimėgaujantysis“. „Sarva-loka-maheśvaram“ (BG 5.29) - aš esu Aukščiausiasis savininkas. Vedose tai taip pat patvirtinama: „īśāvāsyam idaṁ sarvam“ (ISO 1). „Viskas yra Aukščiausiojo Viešpaties nuosavybė.“ „Sarvaṁ khalv idaṁ brahma.“ Tokie yra Vediniai įsakymai. Yato vā imāni bhūtāni jāyante - „Tas, iš kurio viskas atėjo“. „Janmādy asya yataḥ“ (SB 1.1.1). Tai - Vedinės versijos. Kadangi mes esame priešai, galvojame: „Ne, kodėl Krišna turėtų būti visa ko savininkas? Aš esu savininkas. Kodėl Krišna turėtų būti vienintelis Dievas? Aš turiu kitą Dievą. Štai mano kitas Dievas.“