LT/Prabhupada 0291 - Aš nenoriu būti pavaldus, aš nenoriu nusilenkti - tai yra jūsų liga



Lecture -- Seattle, September 30, 1968

Prabhupada: Taip?

Jaunas vyras: Ar galėtumėte dar kartą paaiškinti apie pavaldumą?

Tamala Krišna: Paaiškinkite pavaldumą dar kartą.

Prabhupada: Pavaldumas, tai labai paprasta. Jūs esate pavaldus. Ar nesuprantate, kas yra pavaldumas? Ar tai labai sudėtinga? Ar jūs nesate pavaldus kam nors?

Jaunas vyras: Taip, manau, galėtumėte pasakyti, jog buvau.

Prabhupada: Taip. Jūs privalote. Kiekvienas. Kiekvienas privalo būti pavaldus.

Jaunas vyras: Tačiau dvasine prasme aš nesijaučiu esąs pavaldus...

Prabhupada: Visų pirma supraskite, kas yra dvasinis gyvenimas, o tada... Dvasine prasme jūs taip pat esate pavaldus, nes pavaldumas - tai jūsų prigimtis. Dvasinis, ką turite omenyje sakydamas dvasinis arba materialus?

Jaunas vyras: Na, mano kūnas yra tam tikroje vietoje ir laike... (neaiški kalba) Jeigu turiu darbą, paklustu savo bosui, tačiau iš tikrųjų mano visa esybė, mano tikroji esybė, vidinė esybė... Nemanau, jog esu pavaldus savo bosui. Manau, jog daugiau ar mažiau mes esame lygūs. Tai laikinas jausmas...

Prabhupada: Taip. Tokia sąmonė yra šauni, jūs jaučiate nepasitenkinimą būdami pavaldūs savo bosui. Ar ne taip?

Jaunas vyras: Ne, ne taip.

Prabhupada: Tuomet kaip?

Jaunas vyras: Aš nemanau, jog... Kalbant apie šį speficinį incidentą, tai nebūtinai tiesa, jog aš jausčiau pavydą šiam vyrui, nes jis - viršesnis už mane. Aš tiesiog jaučiu, jog visos būtybės yra daugiau ar mažiau lygios. Turiu omenyje, jog tai yra tam tikra filosofija, kuria vadovaujuosi. Nejaučiu, jog turiu kažkam nusilenkti, ir nejaučiu, jog kažkas turėtų man lankstytis.

Prabhupada: Kodėl? Kodėl? Kodėl nenusilenkti? Kodėl?

Jaunas vyras: Nes aš nejaučiu, jog aš esu jam kažką skolingas, ar jog jis yra man kažką skolingas.

Prabhupada: Tuomet tai liga. Mes verčiami nusilenkti, o tuo tarpu galvojame: „Aš nemėgstu nusilenkti.“ Tai liga.

Jaunas vyras: Jis manęs nevertė nusilenkti.

Prabhupada: Taip.

Jaunas vyras: Jis neverčia manęs kažko daryti. Tiesiog aš esu ten, ir jis taip pat yra ten.

Prabhupada: Ne. Tiesiog pasistenkite suprasti. Tai labai puikus klausimas.

Jūs sakote: „Aš nenoriu nusilenkti.“ Ar ne taip?

Jaunas vyras: Taip, iš esmės taip.

Prabhupada: Kodėl?

Jaunas vyras: Nes nejaučiu, jog esu žemesnis...

Prabhupada: Tai liga. Jūs diagnozavote savo paties ligą. Tai - materializmo liga.

Kiekvienas galvoja: „Noriu būti šeimininkas. Nenoriu pats niekam lenktis.“ Kiekvienas taip galvoja, ne tik jūs. Tiesiog pasistenkite, leiskite man tai užbaigti. Tai - materiali liga. Visų pirma pasistenkite suprasti. Tai ne jūsų ir ne mano liga. Tai- kiekvieno liga, „kodėl aš turėčiau nusilenkti? Kodėl turėčiau būti pavaldus?“ Tačiau prigimtis mane verčia tapti pavaldžiam. Kas nori susidurti su mirtimi? Kodėl žmonės miršta? Ar galite į tai atsakyti?

Jaunas vyras: Kodėl žmonės miršta?

Prabhupada: Taip. Niekas nenori mirti.

Jaunas vyras: Maniau, tai yra biologiška...

Prabhupada: Tiesiog pasistenkite suprasti. Kas čia veikia... Tai yra biologinė jėga. Jūs esate pavaldus biologijai. Tuomet kodėl sakote, jog esate nepriklausomas?

Jaunas vyras: Na, aš jaučiu taip...

Prabhupada: Jūs jaučiate neteisingai. Tai mano argumentas. Tai jūsų liga.

Jaunas vyras: Aš jaučiuosi vienišas?

Prabhupada: Taip, klaidingai.

Jaunas vyras: Klaidingai?

Prabhupada: Taip. Jūs esate pavaldus. Jūs privalote nusilenkti. Kai ateina mirtis, negalite pasakyti: „Aš tau nepaklūstu.“ Todėl esate pavaldus.

Jaunas vyras: Aš esu pavaldus Dievui, taip.

Prahupada: Ne, ne... Pamiršk Dievą, dabar mes kalbame bendrąja prasme.

Jaunas vyras: Krišna... Aš ne...

Prabhupada: Ne. Nekalbėkite apie Krišną, tai labai toli. Jūs tiesiog pabandykite suprasti, jog nenorite mirti, tad kodėl esate priversti numirti?

Jaunas vyras: Kodėl esu priverstas mirti?

Prabhupada: Taip. Nes esate pavaldus.

Jaunas vyras: Ak, taip.

Prabhupada: Taip. Tuomet supraskite savo poziciją, jog esate pavaldus. Jūs negalite skelbti: „Aš esu laisvas. Aš nesu pavaldus.“ Jeigu mąstote: „Aš nenoriu būti pavaldus, nenoriu niekam lenktis“, tai jūsų liga.

Jaunas vyras: Ko jūs norite, kad aš...

Prabhupada: Ne, visų pirma pasistenkite suprasti savo ligą. Tuomet nustatysime vaistus jums.

Jaunas vyras: Gerai, aš jaučiuosi neteisingai, bet... Kam tiksliai turėčiau nusilenkti?

Prabhupada: Jūs lenkiatės visiems. Jūs nusilenkiate mirčiai, nusilenkiate ligoms, nusilenkiate senatvei. Jūs lenkiatės tokiai daugybei dalykų, esate priverstas. Ir vis tiek galvojate: „Aš negaliu nusilenkti. Man tai nepatinka.“ Nes jūs sakote: „Man tai nepatinka“, todėl esate priversti. Privalote nusilenkti. Kodėl pamiršote savo padėtį? Tai mūsų liga. Todėl kitas procesas: „Aš esu priverstas nusilenkti.“ Dabar turime atrasti, kodėl aš turėčiau būti laimingas kiekvienąsyk nusilenkdamas? Tai yra Krišna. Jūsų nusilenkimas nebus sustabdytas, nes esate tam sutvertas. Tačiau jeigu lenksitės Krišnai ir Jo atstovams, tapsite laimingi. Pabandykite tai. Turite nusilenkti. Jeigu nenusilenksite Krišnai ir Jo atstovui, tuomet būsite priverstas lenktis kam nors kitam, maja. Tai mūsų pozicija. Negalite būti laisvas bet kuriuo momentu. Tačiau jūs pajusite... Visai kaip vaikas, kuris 24 valandas per parą lenkiasi savo tėvams. Jis laimingas. Jis laimingas. Motina sako: „Mano brangus vaike, prašau ateik, atsisėsk čia.“ „Taip.“ Jis laimingas. Tokia prigimtis. Paprasčiausiai turite surasti, kam turite nusilenkti, tai tiek. Tai yra Krišna. Negalite sustabdyti nusilenkimo, tačiau turite pamatyti, kam lenkiatės. Tai tiek. Jeigu dirbtinai galvosite, jog „aš niekam neketinu lenktis. Aš nepriklausomas,“, tuomet kentėsite. Paprasčiausiai turite ieškoti tinkamos vietos, kurioje galite nusilenkti. Tai tiek. Gerai, o dabar giedokite šventus Dievo vardus.