LT/Prabhupada 0610 - Jis nėra žmogus, nebent jis priima varnos ir ašramos instituciją



Lecture on BG 7.1 -- Calcutta, January 27, 1973

Jeigu tu nori pažinti Krišną ar Dievą spekuliatyviu metodu, ne tik vieneri metai, du metai ...Panthās tu koṭi-śata-vatsara-sampragamyo vāyor athāpi. Ne protinėmis spekuliacijomis, bet lėktuvu skrendančiu vāyu greičiu, ar oro, ar minties, minties greičiu, vistiek, kirsdamas daugybę milijonų metų, tu negalėsi pasiekti. Vistiek, jis lieka avicintya, nesuvokiamas. Tačiau jeigu jūs pasirinksite krišna joga ar bhakti joga procesą, tada jūs labai lengvai suprasite Krišną. Bhaktyā mām abhijānāti yāvān yaś cāsmi tattvataḥ (BG 18.55). Suprasti Krišną paviršutiniškai, tai yra nepakankama. Tai yra gerai, tačiau mes turime turėti tattvataḥ, kas ištikrųjų yra Krišna. Šios žinios gali būti pasiektos - bhaktyā, su Krišna joga. Priešingai,

manuṣyāṇāṁ sahasreṣu
kaścid yatati siddhaye
yatatām api siddhānāṁ
kaścin māṁ vetti tattvataḥ
(BG 7.3)

Pasaulyje yra tiek daug žmonių. Dauguma, kaip gyvūnai - be kultūros. Nes, pagal Vedų kultūrą, nebent žmogus priima varna ar ašrama principus, jis nėra žmogus. Jis nėra priimtinas. Todėl Krišna sako manuṣyāṇāṁ sahasreṣu. Kas priima šią varṇāśrama? Niekas. Chaotiška padėtis. Taigi šioji chaotiškoje padėtyje tu negali suprasti kas yra Dievas, kas yra Krišna. Todėl Krišna sako manuṣyāṇāṁ sahasreṣu. Iš daugybės, daugybės tūkstančių ir milijonų žmonių, vienas priima tikslius varṇāśrama-dharma principus. Griežtai, tai reiškia Vedų pasekėjus. Iš tų žmonių, kurie seka Vedų principais, didžioji dalis yra prisirišę prie karma-kāṇḍa, ritualinių ceremonijų. Taigi iš daugybės milijonų žmonių užsiėmusių ritualinėmis ceremonijomis, vienas tampa pažengęs žiniose. Jie vadinami jñānīs, arba spekuliatyvūs filosofai. Ne karmiai, bet jñānīs. Ta gi iš daugybės milijonų šitų jñānīs, vienas tampa mukta, išsivadavusiu. Brahma-bhūtaḥ prasannātmā na śocati na kāṅkṣati (BG 18.54). Tai yra išsivadavimo stadija. Žmogus kuris yra realizavusi siela, Brahmanas, neturi dėl ko dejuoti ar kažko trokšti. Kadangi karminėje stadijoje mes turime dvi ligas: troškimas ir dejonės. Bet ką, ką jūs turite, jei tai praradote, tada aš dejuoju. "O, aš turėjau tai ir tai ir dabar viskas pradingo." Ir bet kas, ko mes neturime, mes trokštame to. Dėl turėjimo, mes trokštame, mes taip sunkiai dirbame. Ir kai tai yra prarandama, mes ir vėl dejuojame ir verkiame. Tai yra karminis lygis. Taigi brahma-bhūtaḥ stadija... Jñāna stadija reiškia jis daugiau nebeturi jokių dejonių ir troškimų. Prasannātmā. "O, aš esu, ahaṁ brahmāsmi. Ką aš turi daryti su šituo kūnu ? Mano reikalas yra ugdyti transcentinį žinojimą, brahma-jñāna." Taigi šioje stadijoje, brahma-bhūtaḥ prasannātmā na śocati na kāṅkṣati samaḥ sarveṣu bhūteṣu (BG 18.54). Tai yra išbandymas. Jis neturi dejonių. Jis neturi troškimų. Ir jis yra lygus su visais. Paṇḍitāḥ sama-darśinaḥ.

vidyā-vinaya-sampanne
brāhmaṇe gavi hastini
śuni caiva śva-pāke ca
paṇḍitāḥ sama-darśinaḥ
(BG 5.18)

Jis neturi jokio skirtingumo. Taigi, kai žmogus yra tokioje padėtyje, tada mad-bhaktiṁ labhate parām (BG 18.54), tada jis pasiekia atsidavinmo lygį. ir kai jis pasiekia atsidavimo lygį, bhaktyā mām abhijānāti yāvān yaś cāsmi tattvataḥ (BG 18.55), tada jis yra pajėgus.