LT/Prabhupada 0769 - Vaišnavas yra labai laimingas, nes jis yra tiesioginiame ryšyje su Krišna
Lecture on SB 6.1.6-7 -- Honolulu, June 8, 1975
Parīkṣit Mahārāja yra Vaiṣṇava. Vaiṣṇava reiškia atsidavęs. Taigi jis nevertino žmogaus kančių tokiu būdu. Tokia yra Vaiṣṇavo prigimtis. Vaiṣṇavas pats yra labai laimingas, nes jis yra tiesioginiame ryšyje su Kṛṣṇa. Jis asmeniškai neturi nusiskundimų, nes Vaiṣṇavas patenkintas paprasčiausiai tarnaudamas Kṛṣṇai. Štai ir viskas. Jis nieko nenori.
Bent jau Caitanya Mahāprabhu mus mokina. Caitanya Mahāprabhu sako: na dhanaṁ na janaṁ na sundarīṁ kavitāṁ vā jagad-īśa kāmaye (CC Antya 20.29, Śikṣāṣṭaka 4). Dhanam reiškia turtą, o janam reiškia pasekėjus arba šeimos narius, didelę šeimą, didelę gamyklą. Yra daugybė verslininkų, kurie valdo didžiules gamyklas ir tūkstančiai žmonių dirba pagal jų nurodymus. Taigi tai irgi yra turtas. O turėti didelį kiekį pinigų, tai taip pat turtas. Dhanaṁ janam. O kitas turtas turėti labai nuostabią, gražią, klusnią, labai malonią žmoną. Taigi tai yra materialūs dalykai. Žmonės iš esmės siekia šių trijų dalykų: turtų, daugybės pasekėjų ir geros žmonos namuose. Bet Caitanya Mahāprabhu sako na dhanam: „Aš nenoriu pinigų.” Visai priešingai. Visi nori pinigų. Jis sako: „ne, aš nenoriu pinigų.” Na dhanaṁ na janam: „Aš nenoriu daugybės pasekėjų.” Visai priešingai. Visi to nori. Politikai, yogai, svamiai, visi nori: „Turėtų būti šimtai ir tūkstančiai mano pasekėjų.” Bet Caitanya Mahāprabhu sako: „ne, aš nenoriu.” Na dhanaṁ na janaṁ na sundarīṁ kavitāṁ vā jagad-īśa kāmaye. „Nenoriu nei gražuolės, klusnios žmonos.” Tuomet ko tu nori? Mama janmani janmanīśvare bhavatād bhaktir ahaitukī (CC Antya 20.29, Śikṣāṣṭaka 4): „Gyvenimas po gyvenimo išlikti ištikimu Tavo tarnu.”
Tai yra Vaiṣṇavas. Jis nieko nenori. Kam jam norėti? Jei jis tampa Kṛṣṇos tarnu, tuomet ko jis nori? Tarkime jei jūs tampate labai labai svarbaus žmogaus tarnu, tuomet kur klausimas apie jūsų norą? Tai yra intelektas. Bet koks svarbaus žmogaus tarnas yra svarbesnis už savo šeimininką, net jam yra duota... Šeimininkui yra duodama tokia įvairovė maisto. Šeimininkas truputi suvalgo, o likusią dalį suvalgo tarnas. (juokas) Taigi kur jo norai? Nėra klausimo apie norus. Tiesiog pabandykite tapti Dievo tarnu ir visos jūsų poreikiai bus tinkamai išpildyti. Tai yra intelektas. Visai kaip turtingo žmogaus vaikas. Ar jis ko nors nori iš savo tėvo? Ne, jis paprasčiausiai nori tėvo, mamos. Tėvas, mama žino ko jis nori, kaip jis taps laimingu. Tai yra tėvo ir motinos pareiga. Panašiai tai yra labai geras intelektas: tiesiog pasistenkite tapti nuoširždiu Kṛṣṇos tarnu. Visos jūsų gyvenimo būtinybės bus tinkamai išpildytos. Nėra klausimo apie prašymą. Todėl protingas atsidavęs neprašo kaip kad neprotingas atsidavęs einantis į bažnyčią meldžiasi Dievui - „duok mums duonos kasdieninės.” Jis Dievo tarnas ir Jis neduos tau duonos? Tu turi prašyti iš Dievo? Ne. Dievas suteikia duonos aštuoniems milijonams kitų gyvųjų būtybių. Paukščiams, žvėrims, tigrams, drambliams, jie neina į bažnyčią prašydami duonos. Bet jie ją gauna. Taigi jei Dievas suteikia maistą kiekvienam, kodėl jis neturėtų suteikti maisto tau? Jis suteikia. Taigi mes neturėtume eiti pas Dievą maldauti materialios naudos. Tai nėra tikras atsidavimas. Mes turėtume eiti pas Dievą prašyti, kad užimtų tarnyste Jam. Toks turėtų būti prašymas: „Hare Kṛṣṇa” reiškia... Hare reiškia: „o Dievo energija, ir Kṛṣṇa, o Kṛṣṇa, Viešpatie Kṛṣṇa prašau užimk mane tarnyste Tau.” Tai yra
- Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare
- Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare
Paprasčiausiai meldžiantis: „o mano Viešpatie Kṛṣṇa, O Śrīmatī Rādhārāṇī, Kṛṣṇos energija, užimkite mane tarnyste Jums.” Štai ir viskas. Baigtas reikalas. Tai yra Vaiṣṇavas. Taigi Vaiṣṇavas neturi poreikių. Jis žino, kad „aš neturiu poreikių. Mano vienintelė veikla yra tarnauti Kṛṣṇai.” Taigi jis visomis aplinkybėmis laimingas.