LT/Prabhupada 0839 - Jeigu mes esame nesuteršti vaikai, mes turėtumėm būti mokomi Bhagavata–dharma



751203 - Lecture SB 07.06.02 - Vrndavana

Prabhupāda: Taigi nėra jokių klausimų apie vienybę. Ši vienybė yra klaidinga. Turi būti atskiras egzistavimas. Tada bus pasitenkinimas. Draugas myli savo draugą ir kitas draugas grąžina meilę. Tai yra pasitenkinimas, o ne tai, kad "Tu esi mano draugas ir aš esu tavo draugas. Tapkime vienu." Tai neįmanoma, ir tai nėra pasitenkinimas. Todėl, tie kurie yra Majavadžiai, kad tapti vienu su Aukščiausiuoju, jie nežino, kas yra tikras pasitenkinimas. Jie dirbtinai bando tapti vienu. Tai nėra pasitenkinimas. Ye 'nye 'ravindākṣa vimukta-māninas tvayy asta-bhāvād aviśuddha-buddhayaḥ (SB 10.2.32). Majavadžiai galvoja, jog "Aš suvokiau Brahmaną. Aš esu Brahmanas, dvasinė siela." Taigi aš susijungsiu su aukščiausia dvasine siela, kai tik šis kūnas mirs." Gatākāśa potakāśa. Tačiau tai nėra tikrasis pasitenkinimas. Ye 'nye 'ravindākṣa vimukta-māninaḥ. Jie galvoja, "Dabar aš esu laisvas. Aš esu vienas su Aukščiausiuoju." Tačiau iš tikrųjų jis dirbtinai taip galvoja. Ye 'nye 'ravindākṣa vimukta-māninas tvayy asta-bhāvād aviśuddha-buddhayaḥ. Nes jie neturi teisingos informacijos kaip tapti visiškai patenkintais, todėl jie yra aviśuddha-buddhayaḥ. Jų intelektas dar nėra švarus. Jis yra nešvarus, materialus. Āruhya kṛcchreṇa paraṁ padaṁ tataḥ patanty adho anādṛta-yuṣmad-aṅghrayaḥ (SB 10.2.32).

Todėl jūs pastebėsite, jog Majavadžių sanjasiai, jie ir vėl sugrįžta tarnauti žmonijai, tarnauti gyvūnams, tarnauti šitai ar kitai valstybei, visuomenei. Tai yra Māyāvāda. Aviśuddha-buddhayaḥ. Jis negalėjo išbūti pakilioje tarnaujančio ir sulaukiančio tarnystės padėtyje. Mes esame tarnai, o Aukščiausias Viešpats yra aptarnaujamasis. Kadangi mes negalime pasiekti šios padėties, todėl... Mano pareiga yra tarnauti. Man nepatinka tarnauti Krišnai. Aš norėjau tapti vienu su Juo. Todėl mano padėtis yra neaiški. Todėl, vietoj to, kad tarnauti Krišnai, aš grįžau tarnauti žmonijai, bendruomenei, nacijai, t.t. Tarnystė negali būti atmesta. Tačiau, kadangi aviśuddha-buddhayaḥ, neteisingai išmokyti, vis dar su nešvaria proto būkle, vietoj tarnystės Krišnai, nes jis geidžia suteikti tarnystę, tačiau būdamas nirākāra, nirviśeṣa, be Krišnos, kur jis tarnaus? Kaip bus panaudota tarnystės dvasia? Todėl jie vėl grįžta į šalį, visuomenę... Kai jie pasiduoda, brahma satyaṁ jagan mithyā: "Visa tai yra mithyā." Tačiau jie nežino, jog iš tikrųjų užsiimti tarnystė yra palaimingas gyvenimas. Šito jie nežino. Āruhya kṛcchreṇa paraṁ padaṁ tataḥ patanty adhaḥ (SB 10.2.32). Todėl jie vėl krenta prie materialios veiklos.

Taigi visi šie dalykai vyksta, dėl neteisingos gyvenimo sampratos. Tai yra Prahlāda Mahārāja. Todėl neaiški gyvenimo samprata, kaip tarnauti Dievui, Krišnai, tai yra vadinama bhāgavata-dharma. Vaikai šito turėtų būti mokomi. Priešingai, kai jis yra užsiėmęs įvairia beprasmiška veikla, bus labai sunku atitraukti jį šios neteisingos veiklos ir vėl pripratinti jį tarnauti Krišnai. Taigi kai mes esame neužsiteršę vaikai, mes turėtumėm būti mokomi Bhagavat-dharmos Tai yra Prahlādo Mahārājo tema. Kaumāra ācaret prājño dharmān bhāgavatān iha durlabhaṁ mānuṣa (SB 7.6.1). Mes tarnaujame. Paukščiai tarnauja. Jie turi mažus vaikus. Jie sunkiai dirba rinkdami maistą ir lesindami juos į burną, ir maži paukščiukai, jie čiulba, "Mama, mama, duok man, duok man," ir lesa. Tai yra tarnystė. Tai yra tarnystė. Negalvokite, jog kas nors apsieina be tarnystės. Visi tarnauja... Žmogus sunkiai dirba dieną ir naktį. Kodėl? Kad tarnautų šeimai, vaikams, žmonai. Tarnystė tęsiasi, tačiau jis nežino, kad paskirti tarnystę. Todėl Krišna sako, sarva-dharmān parityajya mām ekaṁ śaraṇaṁ (BG 18.66): "Tarnauk Man. Tu būsi laimingas." Tai yra bhāgavata-dharma filosofija.

Ačiū Jums labai.

Atsidavusieji: Jaya Śrīla Prabhupāda.