LT/Prabhupada 0851 - Besikartojantis kramtymas to, kas sukramtyta. Tai - materialus gyvenimas



750306 - Lecture SB 02.02.06 - New York

Nitāi: „Taip įsitvirtinęs atsidavusysis privalo tarnauti Supersielai, kuri yra kiekvieno širdyje Jo visagalybės dėka. Kadangi Jis - Visagalis Aukščiausiasis Dievo asmuo, amžinas ir neribotas, Jis - galutinis gyvenimo tikslas, Jį garbindamas gali užbaigti sąlygotos egzistencijos būvio priežastį.“

Prabhupāda:

evaṁ sva-citte svata eva siddha
ātmā priyo 'rtho bhagavān anantaḥ
taṁ nirvṛto niyatārtho bhajeta
saṁsāra-hetūparamaś ca yatra
(SB 2.2.6)

Taigi praėjusį vakarą mes aptarėme, kodėl reikėtų rūpintis savo išlaikymu ir prašyti išmaldos iš žmogaus, kuris labai didžiuojasi savo turtais. Jis gali organizuoti savo gyvenimo sąlygas. Gyvenimo sąlygos - tai āhāra-nidrā-bhaya-maithunaṁ (Hitopadeśa 25). Kol negyvenate atsižadėjusiojo gyvenimo... Visų pirma reikėtų atsižadėti lytinio gyvenimo ir baimės būsenos. Tai - atsižadėjimas. Visai kaip čia yra daug brahmačarių, sanjasių. Iš jų tikimasi, kad jie laikysis atsižadėjimo, ypač sanjasiai, vanaprasthos, brahmačiariai. Atsižadėjimas. Pirmasis atsižadėjimas - atsižadėti juslinio pasitenkinimo. Todėl atsižadėjusysis vadinamas svamiu. Svāmī reiškia „meistras“. Arba gosvāmī. Go reiškia „juslės“, o svāmī - „meistras“. Tas, kuris tapo savo juslių valdovu, yra gosvamis arba svamis. Kitu atveju, jeigu žmogus tarnauja savo juslėms, kaip gali jis būti vadinamas svamiu arba gosvamiu? Kiekvienas žodis turi reikšmę. Taigi turite atsižadėti. Tai - materialus gyvenimas. Materialus gyvenimas reiškia, jog kiekvienas įsitraukęs į juslinį pasitenkinimą, o tai laikoma civilizacijos pažanga. Tas pats juslinis pasitenkinimas, tik skirtingais būdais - intoksikacija, mėsos valgymas, lytinis gyvenimas; ėjimas į klubą, vaikščiojimas ten nuogam... Praktika yra ta pati. Punaḥ punaś carvita-carvaṇānām (SB 7.5.30), besikartojimas kramtymas to, kas sukramtyta. Tai - materialus gyvenimas.

Atsižadėjimas reiškia sustabdyti, arba bent jau kontroliuoti juslinį pasitenkinimą. Tai - atsižadėjimas. Be atsižadėjimo negalite patekti į dvasinį pasaulį. Visai kaip jeigu jūsų ranka yra čia, ir jūs joje laikote kažką nelabai gero, jeigu norite paimti ką nors geresnio, turite tai išmesti ir paimti, kas geriau. Negalite laikyti abiejų dalykų. Tai neįmanoma. Todėl koks yra skirtumas tarp materialaus ir dvasinio gyvenimo? Materialus gyvenimas yra pilnas problemų kiekviename žingsnyje. Padaṁ padaṁ yad vipadāṁ (SB 10.14.58). Paprasčiausiai pavojingas. Mes labai komfortiškai ir šauniai važiuojame „Kadilaku“ ar motociklu, tačiau vairuodami esame pavojuje. Mes vairuojame, tačiau bet kurią akimirką automobilis gali būti sudaužytas, ypač jūsų šalyje. Bet kurią akimirką. Bet ar aš turėčiau sėdėti namie? Ten taip pat gali būti daugybė pavojų. Mes esame pavojuje. Tik paprasčiausiai siekiame jam pasipriešinti. Ir tai vadinama civilizacijos pažanga. Gyvūnai priklauso nuo gamtos apsaugos. Tačiau mes esame žmonės, o naudojame savo aukštesnę sąmonę, aukštesnį intelektą tiems patiems dalykams... Rusija gamina atominę bombą. Atominę, taip. Amerika taip pat bando tai padaryti. Katė ir šuo taip pat bando apsiginti, tik jie naudojasi savo nagais ir dantimis. Tikrasis klausimas - tai gynyba. O gynyba yra... Ne dėl to, kad gyvename geresnį gyvenimą negu katės ar šunys, mums nereikia gintis. Mes turime gintis. Tik geresniu būdu. Net ne geresniu būdu - galų gale, visi turime mirti. Bet kuriuo atveju, mes galvojame, jog tai - geresnis gynybos būdas.