LT/Prabhupada 1022 - Pirmasis dalykas, kurio mes turime išmokti tai - kaip mylėti. Tai yra pirmos klasės religija
730408 - Lecture SB 01.14.44 - New York
Pirmasis dalykas, kurio mes turime išmokti tai - kaip mylėti. Tai yra pirmos klasės religija Taigi pirmas dalykas, kurio mes turime išmokti tai - kaip mylėti. Sa vai puṁsāṁ paro dharmo (SB 1.2.6). Tai yra pirmos klasės religija. Religinė sistema kuria sekate, yato bhaktir adhokṣaje. Jei jūs žinote kaip mylėti Adhokṣają... Tuomet kur yra klausimas apie meilę, tuomet kitas klausimas turėtų būti: „ką aš turėčiau mylėti?” Todėl kitas Kṛṣṇos vardas yra Adhokṣaja. Adhokṣaja reiškia „už juslių patyrimo.” Čia mes mylime kažką, kas yra mano juslių ribose. Aš myliu merginą ar vaikiną, arba kažką, savo šalį, savo visuomenę, savo šunį, viską. Bet tai yra jūsų juslinio patyrimo ribose. Bet Dievas yra už jūsų juslinio patyrimo. Bet vis tiek jūs turite mylėti ir tai yra religija. Dievas yra už juslinio patyrimo, tačiau jei jūs mylite, nors Jis yra už jūsų juslinio patyrimo, tuomet jūs realizuosite Dievą. Sevonmukhe hi jihvādau svayam eva sphurat adaḥ (Brs. 1.2.234). Visai kaip mes čia garbiname Rādhā-Kṛṣṇą. Tie, kurie nėra Kṛṣṇos mylėtojai, jie galvoja, kad „šie kvaili žmonės pasiemė lėlę, pagamintą iš marmuro ir jie paprasčiausiai švaisto savo laiką.” Matote? Kadangi jis neturi meilės. Jis neturi meilės, todėl jis negali priimti Kṛṣṇos garbinimo. O tas, kuris myli Kṛṣṇą, visai kaip Caitanya Mahāprabhu, kai tik Jis įžengė į Jagannāthos šventyklą: „štai mano Viešpats,” Jis tučtuojau nualpo.
Taigi koks skirtumas tarp... Toks yra skirtumas: tas, kuris myli Dievą gali visur matyti esant Dievą.
- premāñjana-cchurita-bhakti-vilocanena
- santaḥ sadaiva hṛdayeṣu vilokayanti
- (Bs. 5.38)
Jei jūs iš tiesų... Jei jūs iš tiesų Dievo mylimasis, tuomet jūs matysite Dievą kiekviename žingsnyje. Kiekviename žingsnyje. Visai kaip Prahlāda Mahārāja. Prahlāda Mahārāja, kuomet jį užsipuolė jo tėvas, jis žiūrėjo į koloną ir tėvas pagalvojo, kad jo Dievas gali būti kolonoje, taigi jis tučtuojau: „tavo Dievas yra šioje kolonoje?” Taip, mano tėve.” „O...” Tučtuojau sprogo. Dievas nužengė tam, kad laikytųsi Savo atsidavusio žodžio.
Taigi Dievo apsireiškimas ir pasitraukimas yra dėl atsidavusiojo.
- paritrāṇāya sādhūnāṁ
- vināśāya ca duṣkṛtām
- (BG 4.8)