LT/Prabhupada 0871 - Karaliams vadovavo pirmos klasės brahmanai, išminčiai
750519 - Lecture SB - Melbourne
Karalius, monarchas, turėtų suteikti apsaugą kiekvienam karalystėje. Nesvarbu, ar tai žmogus, ar gyvūnas. Netgi medžiams. Nebuvo jokio įstatymo nereikalingam žudymui ar papjovimui. Ne. Tiesą sakant, jeigu esate protingi... Nacionalinis... Nacionalinis reiškia kiekvieną, kuris gimė šioje žemėje. Dabartiniu momentu vyriausybės rūpinasi tik žmonėmis, bet ne gyvūnais. Kas tai per nacionalizmas? Ką padarė gyvūnas, kad jis neturėtų būti apsaugotas? Taigi tai vadinama Kali-yuga, nuodėmingu amžiumi. Nuodėmingu amžiumi. Tai auga. Tai auga. Tačiau Mahārājo Parīkṣito laikais niekas negalėjo atlikti neteisybių. Todėl šastrose pasakyta: kāmaṁ vavarṣa parjanyaḥ (SB 1.10.4). Kadangi viskas buvo teisinga, gamtos teikiamas mūsų aprūpinimas komfortu ir visomis būtinybėmis taip pat buvo tobulas. Kai tik jūs tapote žalingi ir nustojote paklusti karaliaus arba Dievo įstatymams... Karalius laikomas Dievo atstovu. Todėl Indijoje karalius laikomas Dievo atstovu. Anksčiau karaliai buvo mokomi tokiu būdu, jog vieno žmogaus pakanka, kad valdytų visą visatą, visą... Bent jau vieną planetą. Tokia buvo sistema. Karalius taip pat buvo religingas. Yra daugybė teiginių apie šiuos karalius. Kodėl jie buvo religingi? Nes karaliams taip pat vadovaudavo. Karaliams vadovavo pirmos klasės brahmanai, išminčiai. Brahmanai neturėdavo dalyvauti valdžios reikaluose, tačiau jie patardavo kšatrijų karaliams: „Valdykite miestiečius tokiu būdu.“ Jeigu karalius to nedarydavo, brahmanai turėjo tiek daug galios - yra daugybė pavyzdžių - jie pašalindavo karalių nuo sosto arba nužudydavo jį. Tačiau jie patys valdžios neužimdavo. Galimybė būdavo suteikiama karaliaus sūnui. Tokia buvo sistema.
Tagi Parīkṣit Mahārāja buvo pasmerktas mirti po septynių dienų. Tai taip pat labai šaunu, įdomu. Na, gal nelabai įdomu; tai labai apgailėtina padėtis, kad Parīkṣit Mahārāja buvo prakeiktas brahmano berniuko mirti po septynių dienų nuo gyvatės įkandimo. Kokio įvykio metu tai atsitiko? Kartą Mahārāja Parīkṣitas vaikščiojo miške, medžiojo. Medžioklė leidžiama tik kšatrijų karaliams. Kadangi jie vadovavo, anksčiau sukčiai ir niekšai su karaliaus įsakymu arba paties karaliaus būdavo kaipmat nužudomi, todėl kšatrijai turėjo praktikuotis, kaip žudyti. Ir ta praktika būdavo atliekama žudant žiaurius gyvūnus miške, tačiau tai buvo daroma ne valgymui. Šiomis dienomis medžioklė vykdoma valgymo tikslais. Ne, tai nėra įstatymas. Taigi Mahārāja Parīkṣitas buvo medžioklėje ir staiga jis labai ištroško. Jis užėjo į švento žmogaus ašramą. Tuo metu šis meditavo. Jis užėjo ir paprašė šventojo: „Gal galėtumėte man duoti vandens, aš labai ištroškęs?“ Jis pamanė: „Tai ašramas.“ Tačiau meditacijoje paskendęs išminčius jo negirdėjo. Taigi karalius šiek tiek pasibaisėjo: „Aš esu karalius. Prašau vandens, o šis žmogus tyli.“ Taigi jis truputį įsiuto, ir staiga pamatė šalimais buvusią mirusią gyvatę. Taigi jis pasiėmė tą gyvatę, apsivyniojo ją aplink kaklą ir išėjo.
Vienas jo sūnų, kuriam buvo dešimt-dvylika metų, žaidė, ir jo draugai jam pasakė: „Karalius tavo tėvą įžeidė tokiu būdu.“ Berniukas labai supyko: „Karalius yra toks žiaurus, jis įžeidė mano tėvą.“ Jis pamatė mirusią gyvatę ant jo kaklo. Ir kaipmat jis prakeikė Mahārāja Parīkṣitą: „Mirsi po septynių dienų nuo gyvatės įkandimo.“ Kai jis labai garsiai verkė, šis garsas pasklido labai toli, ir šventasis pabudo iš meditacijos. „Mano brangus berniuk, kas atsitiko, tu verki?“ „Ne, ne. Karalius tave įžeidė, todėl aš jį prakeikiau.“ Jis ėmė apgailestauti: „Tu prakeikei tokį šventą karalių? Ak, tu atnešei nešlovę visai brahmanų bendruomenei. Leidai įžengti Kali-yugai. Tai - Kali-yugos sąmokslas.“ Bet kuriuo atveju jis nusiuntė karaliui žinią: „Mano sūnus neišmanėliškai tave prakeikė. Ką aš galiu padaryti? Tai - Dievo noras. Tai jau padaryta. Taigi būk pasiruošęs.“ Dabar, tik pažiūrėkite, koks galingas buvo brahmano sūnus, jeigu dešimties metų berniukas galėjo prakeikti tokį didį karalių ir jis turėjo tam paklusti. Tai buvo kšatrijos, brahmano ir vaišjos bei šudros padėtis. Cātur-varṇyaṁ mayā sṛṣṭaṁ guṇa-karma-vibhāgaśaḥ (BG 4.13). Dievo valia žmonių visuomenėje yra keturios žmonių klasės. Pirmoji klasė - tai brahmanai; antroji - kšatrijai; trečioji - vaišjos; o ketvirtoji - šudros.