View source for LT/Prabhupada 0843 - Nuo pat pradžių gyvenimas yra klaidingai suprantamas. Jie galvoja jog šis kūnas esu aš

<!-- BEGIN CATEGORY LIST -->
[[Category:1080 Lithuanian Pages with Videos]]
[[Category:Prabhupada 0843 - in all Languages]]
[[Category:LT-Quotes - 1976]]
[[Category:LT-Quotes - Lectures, Bhagavad-gita As It Is]]
[[Category:LT-Quotes - in India]]
[[Category:LT-Quotes - in India, Hyderabad]]
<!-- END CATEGORY LIST -->
<!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK-->
<div class="center">
'''<big>[[Vaniquotes:This asuric public, they do not know which way their destination is. They say it is self-interest, but these rascals, they do not know what is the self-interest, because their very beginning of life is mistaken. They are thinking this body is the self|Original Vaniquotes page in English]]</big>'''
</div>
----
<!-- END ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK-->

<!-- BEGIN VIDEO LINK -->
{{youtube_right|2-xKB0POl1o|Nuo pat pradžių gyvenimas yra klaidingai suprantamas. Jie galvoja jog šis kūnas esu aš<br/>- Prabhupāda 0843}}
<!-- END VIDEO LINK -->

<!-- BEGIN AUDIO LINK (from English page -->
<mp3player>File:761215BG-HYDERABAD_clip1.mp3</mp3player>
<!-- END AUDIO LINK -->

<!-- BEGIN VANISOURCE LINK (from English page) -->
'''[[Vanisource:761215 - Lecture BG 16.07 - Hyderabad|761215 - Lecture BG 16.07 - Hyderabad]]'''
<!-- END VANISOURCE LINK -->

<!-- BEGIN TRANSLATED TEXT (from DotSub) -->
Taigi ši asurinė visuomenė, ji nežino, koks jų tikslas. Jie sakot tai yra savanaudiškumas, tačiau šie neišmanėliai, jie nežino, kas yra savanaudiškumas, nes jų pati gyvenimo pradžia yra klaidingai suprasta. Jie galvoja, kas šis kūnas tai aš. Tai kaip jie žinos savanaudiškumą? Pagrindinis principas yra klaidingai suprastas. Dehātma-buddhi. Katės ir šunys, jie galvoja, kad "Aš esu šis kūnas." Tas pats interesas ir pas asura. Jie nežino, nei jie stengiasi suprasti. Dehino 'smin yathā dehe  ([[Vanisource:BG 2.13|BG 2.13]]). Kūne yra dvasinė siela. Jie negali suprasti. Todėl savanaudiškumas yra klaidingai suprastas. Tikrasis savanaudiškumas yra tai, jog "Aš esu dvasinė siela. Aš esu Dievo sūnus. Mano tėvas yra labai labai turtingas. Aš atsisakiau bendravimo su tėvu ir todėl aš kenčiu." Priešingai nėra jokių kalbų apie kančią. Mes turime pavyzdžių. Labai turtingi žmogaus sūnus, kodėl jis turėtų kentėti? Taigi Krišna sako jog ahaṁ bīja pradaḥ-pitā : ([[VanisourceBG 14.4|BG 14.4]]):"Aš esu visoms gyvosioms būtybėms sėklą duodantis tėvas." Tada... Dievas tai ṣaḍ-aiśvarya-pūrṇaḥ ([[Vanisource:CC Ādi 2.5|CC Ādi 2.5]]), šešių tipų turtai Jis. yra visas . Jis yra visko savininkas, bhoktāraṁ yajña-tapasāṁ sarva-loka-maheśvaram  ([[Vanisource:BG 5.29|BG 5.29]]). Taigi jei aš esu sūnus žmogaus, kuris yra visko savininkas, tai kur tada klausimas apie kančią? Taigi todėl elementarus savanaudiškumo principas dingsta.

Taigi šis Krišnos sąmonės judėjimas yra skirtas atgaivinti jų sąmonei jog "Jūs nesate šis kūnas, Jūs esate dvasinė siela." Jūs neatskiriama Dievo dalis. Kodėl jūs turėtumėte kentėti? Taigi ugdykite Krišnos sąmonę ir paprasčiausiai ugdydami Krišnos sąmonę  jūs grįšite namo, atgal pas Dievą ir jūs tada būsite laimingi." Krišna patvirtina tai. Duḥkhālayam aśāśvatam, nāpnuvanti mahātmānaḥ saṁsiddhiṁ paramāṁ gatāḥ, mām upetya ([[Vanisource:BG 8.15|BG 8.15]]):"Jeigu kas nors ateina pas Mane," mām upetya, "tada jis niekada negrįžta atgal į šį materialų pasaulį, kuris yra duḥkhālayam aśāśvatam  ([[Vanisource:BG 8.15|BG 8.15]])." Ši vieta skirta kančioms. Kadangi jie nežino savanaudiškumo, kančios vietą jie priima kaip malonumų vietą. Tačiau iš tikrųjų tai yra kančių vietą. Kodėl jūs dengiate kūną? Kūnas yra kančių priežastis, ir kontaktuodamas su atmosfera aš jaučiu šaltį. Todėl, aš turiu apsirengti. Tai reiškia sušvelninti kančią. Padėtis yra kančia, tačiau vienaip ar kitaip mes stengiamės sušvelninti kančią. Panašiai ir vasarą yra kančia. Tuo metu mes nenorime šių drabužių; mes norime ventiliatorių. Taigi visada yra kančia. Ar vasaros ar žiemos metu, kančia turi būti. To mes nesuprantame. Tai dėl mūsų asuric svabhāva. Taigi mes neklausiame. Vasaros sezono metu ir žiemos sezono metu... Vasaros sezonu, mes mėgstame kažką šalto, o žiemos sezono metu mes norime kažko šilto. Taigi yra šie du dalykai. Taigi kartais karštis yra kančia; kartais šis šaltis yra kančia. Tai kur gėrėjimasis? Mes tiesiog trokštame, jog "Jeigu šiuo metu būtų šilta... " Tačiau karštis taip pat yra kančia. Todėl Krišna sako, jog "Nesijaudink dėl šios kančios. Ji tęsis. Tu galvoji vasaros sezono metu yra kažkas labai malonaus. Tas pats dalykas žiemos sezono metu nebus malonus. Taigi jie pasirodys ir dings. Nesijaudinkite dėl taip vadinamos kančios ir pasitenkinimo. Atlikite savo pareigą, Krišnos sąmonė."
<!-- END TRANSLATED TEXT -->