View source for LT/Prabhupada 0426 - Tas, kuris yra išsilavinęs, nerauda dėl gyvųjų ar mirusiųjų kūnų

<!-- BEGIN CATEGORY LIST -->
[[Category:1080 Lithuanian Pages with Videos]]
[[Category:Prabhupada 0426 - in all Languages]]
[[Category:LT-Quotes - 1972]]
[[Category:LT-Quotes - Lectures, Bhagavad-gita As It Is]]
[[Category:LT-Quotes - in United Kingdom]]
<!-- END CATEGORY LIST -->
<!-- BEGIN NAVIGATION BAR -- DO NOT EDIT OR REMOVE -->
{{1080 videos navigation - All Languages|Lithuanian|LT/Prabhupada 0425 - Jie galėjo būti padarę pakeitimų|0425|LT/Prabhupada 0427 - Siela skiriasi nuo grubaus ir subtilaus kūnų|0427}}
<!-- END NAVIGATION BAR -->
<!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK-->
<div class="center">
'''<big>[[Vaniquotes:It is said that one who is learned, he does not lament either for the living or for the dead body|Original Vaniquotes page in English]]</big>'''
</div>
----
<!-- END ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK-->

<!-- BEGIN VIDEO LINK -->
{{youtube_right|2q4baop2C54|Tas, kuris yra išsilavinęs, nerauda dėl gyvųjų ar mirusiųjų kūnų<br/>- Prabhupada 0426}}
<!-- END VIDEO LINK -->

<!-- BEGIN AUDIO LINK -->
<mp3player>https://s3.amazonaws.com/vanipedia/clip/720716BG.EDI_clip1.mp3</mp3player>
<!-- END AUDIO LINK -->

<!-- BEGIN VANISOURCE LINK -->
'''[[Vanisource:Lecture on BG 2.11 -- Edinburgh, July 16, 1972|Lecture on BG 2.11 -- Edinburgh, July 16, 1972]]'''
<!-- END VANISOURCE LINK -->

<!-- BEGIN TRANSLATED TEXT -->
Prabhupāda: Vertimas. 

Pradyumna: Vertimas: „Palaimintasis Viešpats pasakė: Kalbėdami mes dažnai sielvartaujame dėl dalykų, dėl kurių neverta sielvartauti. „Tie, kurie yra išmintingi, nerauda nei dėl to, kas gyva, nei dėl to, kas mirę (BG 2.11)." 

Prabhupāda: „Palaimintasis Viešpats pasakė: kalbėdamas išmoktus žodžius tu raudi dėl to, kas neverta sielvarto. Tie, kurie yra išmintingi, nerauda nei dėl to, kas gyva, nei dėl to, kas mirę.“ Ši Krišnos filosofija, Krišnos sąmonės judėjimas, skirtas išmokyti žmones suprasti, kokia yra gyvosios esybės konstitucinė padėtis. Čia pasakyta, jog tas, kuris yra išmokytas, nerauda nei dėl gyvo, nei dėl mirusio kūno. (Į šalį:) Jie turėtų būti pašalinti iš priekio. Jie turėtų būti pašalinti, jie turėtų grįžti atgal. Dabartinė civilizacija paremta kūniška gyvenimo koncepcija: „Aš esu šis kūnas“, „aš esu indas“, „aš esu amerikietis“. „Aš esu induistas“, „aš esu musulmonas“, „aš juodaodis“, „aš baltasis“ ir t.t. Visa civilizacija paremta šia kūniška gyvenimo koncepcija. Nors ir yra mokymo pažanga, daugybė universitetų, švietimo įstaigų, niekur neaptariama ir nemokoma, „kas aš esu“. Anaiptol, jie dar labiau suklaidinami, gaudami išsilavinimą: „Jūs gimėte šioje žemėje. Turite jausti palankumą savo tautai, turite veikti dėl savo tautos.“ Arba mokoma vadinamojo nacionalizmo. Tačiau niekieno nemoko, kas jis toks iš tikrųjų yra. 

Tokioje padėtyje buvo ir Ardžuna Kurukšetros mūšio lauke. Ten vyko kova. Tai - didesnės Indijos istorija, Mahābhārata. Tai vadinama Mahābhārata. Bhagavad Gita - tai dalis Mahābhāratos. Mahabharata reiškia didesnė Indija arba didesnė planeta. Taigi toje didesnės Indijos istorijoje buvo kova tarp dviejų pusbrolių, Pandavų ir Kauravų. Pandavos ir Kauravai priklausė tai pačiai šeimai, žinomai kaip Kurų dinastija, ir tuo metu, prieš 5000 metų, Kurų dinastija valdė visą pasaulį. Ką mes žinome dabar, tai jog Bhārata-varṣa - viso labo tik frakcija. Anksčiau ši planeta buvo žinoma kaip Bhārata-varṣa. Dar prieš tai, prieš tūkstančius metų, ši planeta buvo žinoma kaip Ilāvṛta-varṣa. Ten buvo didis imperatorius, vardu Bharata. Pagal jo vardą buvo pavadinta ši planeta - Bhārata-varṣa. Bet palaipsniui žmonės susiskaldė. Visai kaip mes turime patirtį Indijoje, tarkime, prieš 20 metų, 25 metus nebuvo Pakistano. Tačiau kažkokiu būdu jis atsiskyrė. Taigi pieš daugybę metų šioje planetoje nebuvo jokio susiskirstymo. Planeta buvo viena, karalius taip pat buvo vienas, kultūra taip pat buvo viena. Tai buvo vedinė kultūra, ir karalius buvo vienas. Kaip jau sakiau, Kurų dinastijos karaliai valdė visą pasaulį, tai buvo monarchija. Taigi vyko kova tarp dviejų pusbrolių iš šos pačios šeimos, tai - Bhagavad Gitos tema. Bhagavad Gita paskelbta mūšio lauke. Mūšio lauke mes turime labai mažai laiko. Ši Bhagavad Gita buvo paskelbta, kai dvi pusės susitiko mūšio lauke. O Ardžuna po to, kai pamatė priešininkų pusę, kuriai priklausė jo visi šeimos nariai, kadangi tai buvo kova tarp pusbroliu, jis pajuto užuojautą. Su užuojauta jis pasakė Krišnai: „Mano bangus Krišna, aš nenoriu kovoti. Tegu mano pusbroliai mėgaujasi karalyste. Aš negaliu nužudyti jų šioje kovoje.“ Tai - Bhagavad Gitos tema. Tačiau Krišna jį paskatino: „Tu esi kṣatriya. Tavo pareiga - kautis. Kodėl nukrypsti nuo savo pareigos?“
<!-- END TRANSLATED TEXT -->