LT/BG 13.25: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
Line 5: | Line 5: | ||
==== Tekstas 25 ==== | ==== Tekstas 25 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:ध्यानेनात्मनि पश्यन्ति केचिदात्मानमात्मना । | |||
:अन्ये साङ्ख्येन योगेन कर्मयोगेन चापरे ॥२५॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :dhyānenātmani paśyanti | ||
: | :kecid ātmānam ātmanā | ||
: | :anye sāṅkhyena yogena | ||
: | :karma-yogena cāpare | ||
</div> | </div> | ||
Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
dhyānena — meditacija; ātmani — savyje; paśyanti — mato; kecit — kai kurie; ātmānam — Supersielą; ātmanā — protu; anye — kiti; sāṅkhyena — filosofinėmis diskusijomis; yogena — yogos sistemos dėka; karma-yogena — per veiklą, neprisirišant prie jos rezultatų; ca — taip pat; apare — kiti. | ''dhyānena'' — meditacija; ''ātmani'' — savyje; ''paśyanti'' — mato; ''kecit'' — kai kurie; ''ātmānam'' — Supersielą; ''ātmanā'' — protu; ''anye'' — kiti; ''sāṅkhyena'' — filosofinėmis diskusijomis; ''yogena'' — yogos sistemos dėka; ''karma-yogena'' — per veiklą, neprisirišant prie jos rezultatų; ''ca'' — taip pat; ''apare'' — kiti. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 06:06, 28 June 2018
Tekstas 25
- ध्यानेनात्मनि पश्यन्ति केचिदात्मानमात्मना ।
- अन्ये साङ्ख्येन योगेन कर्मयोगेन चापरे ॥२५॥
- dhyānenātmani paśyanti
- kecid ātmānam ātmanā
- anye sāṅkhyena yogena
- karma-yogena cāpare
Pažodinis vertimas
dhyānena — meditacija; ātmani — savyje; paśyanti — mato; kecit — kai kurie; ātmānam — Supersielą; ātmanā — protu; anye — kiti; sāṅkhyena — filosofinėmis diskusijomis; yogena — yogos sistemos dėka; karma-yogena — per veiklą, neprisirišant prie jos rezultatų; ca — taip pat; apare — kiti.
Vertimas
Vieni savyje patiria Supersielą medituodami, kiti – gilindami žinojimą, o treti – atlikdami darbą, neprisirišant prie jo rezultatų.
Komentaras
Viešpats kalba Arjunai, kad sąlygotas sielas pagal jų norą pažinti save galima suskirstyti į dvi grupes. Ateistams, agnostikams ir skeptikams yra svetimas dvasinio suvokimo jausmas. Tačiau yra ir tikinčiųjų, ištikimų savom dvasinio gyvenimo sampratom. Tai – į save besigilinantys bhaktai, filosofai, ir tie, kurie dirba atsižadėję savo veiklos rezultatų. Tie, kurie visą laiką stengiasi įtvirtinti monizmo doktriną, taip pat priskiriami prie ateistų ir agnostikų. Kitaip sakant, tik Aukščiausiojo Dievo Asmens bhaktai geriausiai išmano dvasinius dalykus, nes jie suvokia, kad be materialios gamtos egzistuoja dvasinis pasaulis bei Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kuris, kaip visa persmelkiančios Paramātmos, Supersielos, ekspansija, glūdi visose būtybėse. Žinia, yra ir tokių, kurie Aukščiausiąją Absoliučią Tiesą mėgina suprasti gilindami žinojimą. Juos irgi galima priskirti prie tikinčiųjų. Sāṅkhyos mokyklos filosofai materialų pasaulį skaido į dvidešimt keturis pradmenis, o individualią sielą laiko dvidešimt penktuoju pradmeniu. Supratę, kad pagal savo prigimtį individuali siela materialių pradmenų atžvilgiu yra transcendentali, jie taip pat supranta, kad be individualios sielos egzistuoja ir Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Jis – dvidešimt šeštasis pradmuo. Palengva jie irgi pasiekia reikiamą pasiaukojimo tarnystės lygį. Žmonių, kurie dirba, neprisirišdami prie rezultatų, siekiai irgi kilnūs. Jiems suteikta galimybė pakilti iki Kṛṣṇai skirtos pasiaukojimo tarnystės lygio. Posmas teigia, jog kai kurie tyros sąmonės žmonės Supersielą stengiasi pažinti medituodami, ir ją savyje atradę, pasiekia transcendenciją. Kiti Aukščiausiąją Sielą stengiasi suprasti gilindami žinojimą, o dar kiti praktikuoja haṭha-yogos sistemą ir tokiom vaikiškom išdaigom bando patenkinti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį.