LT/BG 13.35: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 5: | Line 5: | ||
==== Tekstas 35 ==== | ==== Tekstas 35 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:क्षेत्रक्षेत्रज्ञयोरेवमन्तरं ज्ञानचक्षुषा । | |||
:भूतप्रकृतिमोक्षं च ये विदुर्यान्ति ते परम् ॥३५॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :kṣetra-kṣetrajñayor evam | ||
: | :antaraṁ jñāna-cakṣuṣā | ||
: | :bhūta-prakṛti-mokṣaṁ ca | ||
: | :ye vidur yānti te param | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
kṣetra — kūno; kṣetra-jñayoḥ — kūno savininko; evam — taip; antaram — skirtumą; jñāna-cakṣuṣā — žinojimo apšviestomis akimis; bhūta — gyvosios esybės; prakṛti — iš materialios gamtos; mokṣam — išsivadavimą; ca — taip pat; ye — tie, kurie; viduḥ — žino; yānti — eina; te — jie; param — į Aukščiausiąjį. | ''kṣetra'' — kūno; ''kṣetra-jñayoḥ'' — kūno savininko; ''evam'' — taip; ''antaram'' — skirtumą; ''jñāna-cakṣuṣā'' — žinojimo apšviestomis akimis; ''bhūta'' — gyvosios esybės; ''prakṛti'' — iš materialios gamtos; ''mokṣam'' — išsivadavimą; ''ca'' — taip pat; ''ye'' — tie, kurie; ''viduḥ'' — žino; ''yānti'' — eina; ''te'' — jie; ''param'' — į Aukščiausiąjį. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 06:09, 28 June 2018
Tekstas 35
- क्षेत्रक्षेत्रज्ञयोरेवमन्तरं ज्ञानचक्षुषा ।
- भूतप्रकृतिमोक्षं च ये विदुर्यान्ति ते परम् ॥३५॥
- kṣetra-kṣetrajñayor evam
- antaraṁ jñāna-cakṣuṣā
- bhūta-prakṛti-mokṣaṁ ca
- ye vidur yānti te param
Pažodinis vertimas
kṣetra — kūno; kṣetra-jñayoḥ — kūno savininko; evam — taip; antaram — skirtumą; jñāna-cakṣuṣā — žinojimo apšviestomis akimis; bhūta — gyvosios esybės; prakṛti — iš materialios gamtos; mokṣam — išsivadavimą; ca — taip pat; ye — tie, kurie; viduḥ — žino; yānti — eina; te — jie; param — į Aukščiausiąjį.
Vertimas
Tie, kurie žinojimo apšviestomis akimis regi skirtumą tarp kūno ir jį pažįstančio subjekto, o taip pat žino, kaip išsivaduoti iš materialios gamtos vergijos, pasiekia aukščiausią tikslą.
Komentaras
Reikia suprasti, kuo skiriasi kūnas, jo savininkas ir Supersiela – tokia trylikto skyriaus esmė. Išsivadavimo kelią, kuris nusakomas posmuose nuo aštunto iki dvylikto, reikėtų pripažinti kaip tikrą kelią ir eiti juo į aukščiausią tikslą.
Tikintysis visų pirma turėtų stengtis bendrauti su tais, iš kurių girdėtų tiesą apie Dievą ir šitaip nuosekliai šviestųsi. Kas kreipiasi į dvasinį mokytoją, tas išmoks skirti materiją nuo dvasios. Tai taps jo tolimesnio dvasinio tobulėjimo pagrindu. Duodamas įvairius nurodymus, dvasinis mokytojas moko savo mokinius atsikratyti materialios būties sampratos. Pavyzdžiui, „Bhagavad-gītoje“ Kṛṣṇa moko Arjuną atsisakyti materialistinių motyvų.
Kiekvienas supras, jog kūnas – materija, ir jį galima suskaidyti į dvidešimt keturis pradmenis. Kūnas – grubi apraiška, o protas ir psichinė veikla – subtili apraiška. Sąveikaujant grubiai ir subtiliai apraiškoms atsiranda gyvybės požymiai. Be to, dar egzistuoja siela ir Supersiela. Jos – dvi. Materialaus pasaulio judėjimui pradžią duoda sielos ir dvidešimt keturių materijos pradmenų jungtis. Tas, kuris materialų pasaulį mato kaip sielos ir materijos pradmenų jungtį ir supranta Aukščiausiosios Sielos padėtį, vertas dvasinio pasaulio. Šiuos klausimus reikia apmąstyti ir suvokti, todėl, padedant dvasiniam mokytojui, derėtų šį skyrių labai gerai išsiaiškinti.
Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti tryliktąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Gamta, besimėgaujantis subjektas ir sąmonė“.