LT/BG 16.23: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 5: | Line 5: | ||
==== Tekstas 23 ==== | ==== Tekstas 23 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:यः शास्त्रविधिमुत्सृज्य वर्तते कामकारतः । | |||
:न स सिद्धिमवाप्नोति न सुखं न परां गतिम् ॥२३॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :yaḥ śāstra-vidhim utsṛjya | ||
: | :vartate kāma-kārataḥ | ||
: | :na sa siddhim avāpnoti | ||
: | :na sukhaṁ na parāṁ gatim | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
yaḥ — tas, kuris; śāstra-vidhim — šventraščių nurodymus; utsṛjya — atmesdamas; vartate — lieka; kāma-kārataḥ — veikti iš geismo pagal savo užgaidas; na — niekada; saḥ — jis; siddhim — tobulumą; avāpnoti — pasiekia; na — niekada; sukham — laimę; na — niekada; parām — aukščiausią; gatim — tobulybės pakopą. | ''yaḥ'' — tas, kuris; ''śāstra-vidhim'' — šventraščių nurodymus; ''utsṛjya'' — atmesdamas; ''vartate'' — lieka; ''kāma-kārataḥ'' — veikti iš geismo pagal savo užgaidas; ''na'' — niekada; ''saḥ'' — jis; ''siddhim'' — tobulumą; ''avāpnoti'' — pasiekia; ''na'' — niekada; ''sukham'' — laimę; ''na'' — niekada; ''parām'' — aukščiausią; ''gatim'' — tobulybės pakopą. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 06:30, 28 June 2018
Tekstas 23
- यः शास्त्रविधिमुत्सृज्य वर्तते कामकारतः ।
- न स सिद्धिमवाप्नोति न सुखं न परां गतिम् ॥२३॥
- yaḥ śāstra-vidhim utsṛjya
- vartate kāma-kārataḥ
- na sa siddhim avāpnoti
- na sukhaṁ na parāṁ gatim
Pažodinis vertimas
yaḥ — tas, kuris; śāstra-vidhim — šventraščių nurodymus; utsṛjya — atmesdamas; vartate — lieka; kāma-kārataḥ — veikti iš geismo pagal savo užgaidas; na — niekada; saḥ — jis; siddhim — tobulumą; avāpnoti — pasiekia; na — niekada; sukham — laimę; na — niekada; parām — aukščiausią; gatim — tobulybės pakopą.
Vertimas
Kas atmeta šventraščių nurodymus ir elgiasi vadovaudamasis savo užgaidomis, tas nepasiekia nei tobulumo, nei laimės, nei aukščiausio tikslo.
Komentaras
Kaip jau buvo minėta, skirtingų kastų ir gyvenimo skyrių žmonėms śāstrų nurodymai – śāstra-vidhi – nevienodi. Šventraščių taisyklių turi laikytis kiekvienas žmogus, o jų nesilaikantis ir pataikaujantis savo užgaidoms, paklūstantis geismui, godumui ir troškimams, niekada nepasieks gyvenimo tobulumo. Kitaip sakant, žmogus, kuris teoriškai susipažinęs su šventraščių teiginiais, tačiau gyvenime jais nesivadovauja, laikomas žemiausiu iš žmonių. Žmogaus gyvybės formoje gyvoji esybė turi sveikai protauti ir laikytis regulų, padedančių pasikelti į aukščiausią būties lygmenį, nes kitaip ji pasmerkia save nuopuoliui. Tačiau jei žmogus, laikydamasis regulų bei moralės principų, Aukščiausiojo Viešpaties pažinimo pakopos taip ir nepasiekia, visos jo žinios praranda bet kokią vertę. Jei jis pripažįsta egzistuojant Dievą, tačiau Jam netarnauja, jo pastangos taip pat nieko vertos. Taigi būtina palaipsniui siekti Kṛṣṇos sąmonės ir pasiaukojimo tarnystės lygio, nes kitaip pasiekti aukščiausią tobulumą yra neįmanoma.
Labai svarbus yra posmo žodis kāma-kārataḥ. Žmogų, kuris sąmoningai pažeidinėja taisykles, valdo geismas. Jis žino, kad poelgis neleistinas, tačiau jį atlieka. Tai reiškia veikti tenkinant savo užgaidas. Jis žino, ką reikėtų daryti, bet to nedaro. Tai savivaliavimas. Tokio žmogaus laukia Aukščiausiojo Viešpaties bausmė. Jis negali pasiekti tobulumo – žmogaus gyvenimo tikslo. Žmogaus gyvenimas visų pirma skirtas apvalyti būtį, tačiau kas nesilaiko śāstrų taisyklių, tas neapsivalys ir nepasieks tikros laimės būvio.