LT/BG 16.24: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 5: | Line 5: | ||
==== Tekstas 24 ==== | ==== Tekstas 24 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:तस्माच्छास्त्रं प्रमाणं ते कार्याकार्यव्यवस्थितौ । | |||
:ज्ञात्वा शास्त्रविधानोक्तं कर्म कर्तुमिहार्हसि ॥२४॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :tasmāc chāstraṁ pramāṇaṁ te | ||
: | :kāryākārya-vyavasthitau | ||
: | :jñātvā śāstra-vidhānoktaṁ | ||
: | :karma kartum ihārhasi | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
tasmāt — todėl; śāstram — šventraščių; pramāṇam — liudijimai; te — tavo; kārya — pareigą; akārya — ir uždraustą veiklą; vyavasthitau — skirti; jñātvā — žinodamas; śāstra — šventraščių; vidhāna — taisykles; uktam — paskelbtas; karma — darbą; kartum — atlikti; iha — šiame pasaulyje; arhasi — tu turi. | ''tasmāt'' — todėl; ''śāstram'' — šventraščių; ''pramāṇam'' — liudijimai; ''te'' — tavo; ''kārya'' — pareigą; ''akārya'' — ir uždraustą veiklą; ''vyavasthitau'' — skirti; ''jñātvā'' — žinodamas; ''śāstra'' — šventraščių; ''vidhāna'' — taisykles; ''uktam'' — paskelbtas; ''karma'' — darbą; ''kartum'' — atlikti; ''iha'' — šiame pasaulyje; ''arhasi'' — tu turi. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 06:30, 28 June 2018
Tekstas 24
- तस्माच्छास्त्रं प्रमाणं ते कार्याकार्यव्यवस्थितौ ।
- ज्ञात्वा शास्त्रविधानोक्तं कर्म कर्तुमिहार्हसि ॥२४॥
- tasmāc chāstraṁ pramāṇaṁ te
- kāryākārya-vyavasthitau
- jñātvā śāstra-vidhānoktaṁ
- karma kartum ihārhasi
Pažodinis vertimas
tasmāt — todėl; śāstram — šventraščių; pramāṇam — liudijimai; te — tavo; kārya — pareigą; akārya — ir uždraustą veiklą; vyavasthitau — skirti; jñātvā — žinodamas; śāstra — šventraščių; vidhāna — taisykles; uktam — paskelbtas; karma — darbą; kartum — atlikti; iha — šiame pasaulyje; arhasi — tu turi.
Vertimas
Todėl iš šventraščių žmogus privalo sužinoti, kas sudaro jo pareigą, ir kas nėra jo pareiga. Išmanydamas šventraščių taisykles, jis turi elgtis taip, kad galiausiai pasiektų tobulumą.
Komentaras
Penkioliktame skyriuje tvirtinama, kad visos Vedų taisyklės – tai priemonė pažinti Kṛṣṇą. Jei žmogus iš „Bhagavad-gītos“ suvokia Kṛṣṇą ir su pasiaukojimu tarnaudamas pasiekia Kṛṣṇos sąmonę, tai reiškia, kad jis pasiekė aukščiausią žinojimą, kurį perteikia Vedų raštai. Viešpats Caitanya Mahāprabhu gerokai palengvino tą procesą. Jis teprašė žmonių giedoti: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, pasiaukojamai tarnauti Viešpačiui ir valgyti Dievybei paaukoto maisto likučius. Tą, kuris tiesiogiai atlieka visus šiuos pasiaukojimo tarnystės veiksmus, reikia laikyti išstudijavusiu visus Vedų raštus. Jis jau padarė teisingas išvadas. Žinoma, paprasti žmonės, neįsisąmoninę Kṛṣṇos ir neatsidėję pasiaukojimo tarnystei, ką daryti ir ko nedaryti turėtų spręsti vadovaudamiesi Vedų priesakais. Reikia vykdyti šiuos nurodymus nepriešgyniaujant – tai vadinama śāstrų', t.y. šventraščių, principų laikymusi. Śāstros neturi keturių svarbiausių sąlygotai sielai būdingų trūkumų: netobulų juslių, polinkių apgaudinėti, neišvengiamai klysti, ir neišvengiamai pasiduoti iliuzijai. Šie keturi svarbiausi sąlygoto gyvenimo trūkumai atima iš žmogaus teisę nustatinėti taisykles. Todėl visi didieji išminčiai, acāryos ir didžiosios sielos be jokių pataisymų pripažįsta śāstrų nurodytas taisykles, nes śāstros yra aukščiau minėtų trūkumų.
Indijoje daug grupių siekia dvasinio pažinimo, jos dažniausiai skiriamos į dvi kryptis: impersonalistinę ir personalistinę. Tačiau ir vienos, ir kitos krypties atstovai gyvena vadovaudamiesi Vedų principais. Nesilaikant šventraščių nustatytų principų, tobulumo pakopa nepasiekiama. Todėl laimingas yra tas, kuris iš tikrųjų suvokia śāstrų prasmę.
Visų žmonių visuomenės patiriamų nuopuolių priežastis – atitolimas nuo principų, kurie padeda pažinti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Tai ir yra didžiausia žmogaus nuodėmė. Todėl materiali Aukščiausiojo Dievo Asmens energija, māyā, visą laiką verčia mus kentėti trijų rūšių kančias. Materialią energiją sudaro trys materialios gamtos guṇos. Kad atsivertų kelias į Aukščiausiojo Viešpaties pažinimą, reikia pasiekti bent dorybės guṇą. Šios guṇos nepasiekę, liekame aistros ir neišmanymo valdžioje, o aistra ir neišmanymas – demoniško gyvenimo priežastis. Tie, kuriuos valdo aistros ir neišmanymo guṇos, išjuokia šventraščius, šventuosius ir teisingą Aukščiausiojo Dievo Asmens pažinimą. Jie nepaklūsta dvasinio mokytojo nurodymams ir nepaiso šventraščių regulų. Net ir išgirdę apie pasiaukojimo tarnystės didingumą, jie išlieka abejingi jai. Tokie žmonės susikuria savus tobulėjimo būdus. Štai keletas žmonių visuomenės trūkumų, kurie veda ją į demoniško gyvenimo būklę. Tačiau jei žmogus paklūsta tikram bona fide dvasiniam mokytojui, sugebančiam vesti tobulėjimo keliu aukščiausio tikslo link, jo gyvenimas bus sėkmingas.
Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti šešioliktąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Dieviškos ir demoniškos prigimtys“.