LT/BG 16.5: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 5: | Line 5: | ||
==== Tekstas 5 ==== | ==== Tekstas 5 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:दैवी सम्पद्विमोक्षाय निबन्धायासुरी मता । | |||
:मा शुचः सम्पदं दैवीमभिजातोऽसि पाण्डव ॥५॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :daivī sampad vimokṣāya | ||
: | :nibandhāyāsurī matā | ||
: | :mā śucaḥ sampadaṁ daivīm | ||
: | :abhijāto ’si pāṇḍava | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
daivī — transcendentinės; sampat — savybės; vimokṣāya — skirtos išsivadavimui; nibandhāya — vergijai; āsurī — demoniškos savybės; matā — yra manoma; mā — ne; śucaḥ — jaudinkis; sampadam — su savybėm; daivīm — transcendentinėm; abhijātaḥ — gimęs; asi — tu esi; pāṇḍava — o Pāṇḍu sūnau. | ''daivī'' — transcendentinės; ''sampat'' — savybės; ''vimokṣāya'' — skirtos išsivadavimui; ''nibandhāya'' — vergijai; ''āsurī'' — demoniškos savybės; ''matā'' — yra manoma; ''mā'' — ne; ''śucaḥ'' — jaudinkis; ''sampadam'' — su savybėm; ''daivīm'' — transcendentinėm; ''abhijātaḥ'' — gimęs; ''asi'' — tu esi; ''pāṇḍava'' — o Pāṇḍu sūnau. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 06:31, 28 June 2018
Tekstas 5
- दैवी सम्पद्विमोक्षाय निबन्धायासुरी मता ।
- मा शुचः सम्पदं दैवीमभिजातोऽसि पाण्डव ॥५॥
- daivī sampad vimokṣāya
- nibandhāyāsurī matā
- mā śucaḥ sampadaṁ daivīm
- abhijāto ’si pāṇḍava
Pažodinis vertimas
daivī — transcendentinės; sampat — savybės; vimokṣāya — skirtos išsivadavimui; nibandhāya — vergijai; āsurī — demoniškos savybės; matā — yra manoma; mā — ne; śucaḥ — jaudinkis; sampadam — su savybėm; daivīm — transcendentinėm; abhijātaḥ — gimęs; asi — tu esi; pāṇḍava — o Pāṇḍu sūnau.
Vertimas
Transcendentinės savybės veda į išsivadavimą, o demoniškosios pavergia. Tačiau nesijaudink, o Pāṇḍu sūnau, nes tu gimei su dieviškomis savybėmis.
Komentaras
Viešpats Kṛṣṇa padrąsina Arjuną, pranešdamas, kad jis gimė neturėdamas demoniškų savybių. Arjunos dalyvavimas mūšyje nebuvo demoniškas poelgis, nes jis pasvėrė visus „už“ ir „prieš“. Jis svarstė, ar turįs teisę žudyti tokius pagarbos vertus žmones, kaip Bhīṣma ir Droṇa, todėl jis veikė ne pykčio, netikro prestižo ar grubumo paskatintas. Jis nepasižymėjo demoniškomis savybėmis. Laidydamas į priešą strėles, kṣatriyas (karžygys) atlieka transcendentinį veiksmą, o vengdamas savo pareigos, jis elgtųsi demoniškai. Todėl Arjunai nebuvo dėl ko sielotis. Kas laikosi savo socialiniam sluoksniui nurodytų reguliuojamųjų principų, tas yra transcendentinėje padėtyje.