LT/BG 3.3: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 1: | Line 1: | ||
[[ | [[Category:LT/Bhagavad-gītā - Skyrius 3|L03]] | ||
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 3| TREČIAS SKYRIUS: Karma-yoga]]'''</div> | <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 3| TREČIAS SKYRIUS: Karma-yoga]]'''</div> | ||
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 3.2| BG 3.2]] '''[[LT/BG 3.2|BG 3.2]] - [[LT/BG 3.4|BG 3.4]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 3.4| BG 3.4]]</div> | <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 3.2| BG 3.2]] '''[[LT/BG 3.2|BG 3.2]] - [[LT/BG 3.4|BG 3.4]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 3.4| BG 3.4]]</div> | ||
{{ | {{RandomImage|Lithuanian}} | ||
==== Tekstas 3 ==== | ==== Tekstas 3 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:श्रीभगवानुवाच । | |||
:लोकेऽस्मिन् द्विविधा निष्ठा पुरा प्रोक्ता मयानघ । | |||
:ज्ञानयोगेन साङ्ख्यानां कर्मयोगेन योगिनाम् ॥३॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :śrī-bhagavān uvāca | ||
:loke ’smin dvi-vidhā niṣṭhā | |||
:purā proktā mayānagha | |||
:jñāna-yogena sāṅkhyānāṁ | |||
:karma-yogena yoginām | |||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 07:39, 28 June 2018
Tekstas 3
- श्रीभगवानुवाच ।
- लोकेऽस्मिन् द्विविधा निष्ठा पुरा प्रोक्ता मयानघ ।
- ज्ञानयोगेन साङ्ख्यानां कर्मयोगेन योगिनाम् ॥३॥
- śrī-bhagavān uvāca
- loke ’smin dvi-vidhā niṣṭhā
- purā proktā mayānagha
- jñāna-yogena sāṅkhyānāṁ
- karma-yogena yoginām
Pažodinis vertimas
śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; loke — pasaulyje; asmin — šiame; dvi-vidhā — dviejų rūšių; niṣṭhā — tikėjimas; purā — anksčiau; proktā — buvo išsakytas; mayā — Mano; anagha — o nesusitepęs nuodėme; jñāna-yogena — jungiančiu žinojimo procesu; sāṅkhyānām — filosofų empirikų; karma-yogena — jungiančiu pasiaukojimo procesu; yoginām — bhaktų.
Vertimas
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: O nesusitepęs nuodėme, Arjuna, Aš jau paaiškinau, kad yra dvi kategorijos žmonių, kurie stengiasi suvokti savąjį „aš“. Vieni linkę jį suvokti empiriniais filosofiniais samprotavimais, kiti – pasiaukojimo tarnyste.
Komentaras
39-tame antro skyriaus posme Viešpats nusakė du pažinimo kelius: sāṅkhya-yogą bei karma-yogą, dar vadinamą buddhi-yoga. Šiuo posmu Viešpats aiškiau nušviečia tą patį klausimą. Sāṅkhya-yoga, ar analitinis dvasios bei materijos tyrinėjimas, yra sritis tų, kurie linkę samprotauti ir pažinti daiktus eksperimentiniu mokslu bei filosofija. O kita žmonių kategorija, kaip nurodo 61-as antro skyriaus posmas, veikia įsisąmoninę Kṛṣṇą. 39-ame posme Viešpats aiškino, kad veikiant pagal buddhi-yogos, arba Kṛṣṇos sąmonės, principus galima sutraukyti veiklos pančius, maža to, minėtas metodas neturi trūkumų. 61-ame posme jis nušviestas dar ryškiau: praktikuoti buddhi-yogą – reiškia visiškai priklausyti nuo Aukščiausiojo (tiksliau – nuo Kṛṣṇos) valios. Šitaip be didelio vargo galima suvaldyti visas jusles. Žodžiu, šios yogos abipusiškai susijusios kaip religija ir filosofija. Religija be filosofijos – tik sentimentai, o kartais net ir fanatizmas, o filosofija be religijos – tik spekuliatyvūs samprotavimai. Galutinis pažinimo tikslas – Kṛṣṇa, nes filosofai, nuoširdžiai ieškantys Absoliučios Tiesos, galų gale prieina Kṛṣṇos sąmonę. Taip teigiama ir „Bhagavad-gītoje“. Metodo esmę sudaro tikrosios savojo „aš“ padėties suvokimas Super „Aš“ atžvilgiu. Filosofinių samprotavimų kelias – aplinkinis, palengva jis irgi gali atvesti prie Kṛṣṇos sąmonės, bet kito kelio esmė – viską tiesiogiai susieti su Kṛṣṇa. Iš jų geresnis Kṛṣṇos sąmonės kelias, nes jis nereikalauja išgryninti juslių filosofijos metodais. Kṛṣṇos sąmonė pati savaime yra apsivalymo procesas, tai – tiesioginis pasiaukojimo tarnystės metodas, todėl šis kelias lengvas ir tuo pat metu iškilnus.