LT/BG 4.2: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 2: | Line 2: | ||
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 4| KETVIRTAS SKYRIUS: Transcendentinis žinojimas]]'''</div> | <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 4| KETVIRTAS SKYRIUS: Transcendentinis žinojimas]]'''</div> | ||
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 4.1| BG 4.1]] '''[[LT/BG 4.1|BG 4.1]] - [[LT/BG 4.3|BG 4.3]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 4.3| BG 4.3]]</div> | <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 4.1| BG 4.1]] '''[[LT/BG 4.1|BG 4.1]] - [[LT/BG 4.3|BG 4.3]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 4.3| BG 4.3]]</div> | ||
{{ | {{RandomImage|Lithuanian}} | ||
==== Tekstas 2 ==== | ==== Tekstas 2 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:एवं परम्पराप्राप्तमिमं राजर्षयो विदुः । | |||
:स कालेनेह महता योगो नष्टः परन्तप ॥२॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :evaṁ paramparā-prāptam | ||
: | :imaṁ rājarṣayo viduḥ | ||
: | :sa kāleneha mahatā | ||
: | :yogo naṣṭaḥ paran-tapa | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
evam — šitaip; paramparā — iš mokinių sekos; prāptam — gautą; imam — šį mokslą; rāja-ṛṣayaḥ — šventieji karaliai; viduḥ — suvokė; saḥ — šios žinios; kālena — laiko tėkmėje; iha — šiame pasaulyje; mahatā — didžiojo; yogaḥ — mokslas apie savitarpio santykius su Aukščiausiuoju; naṣṭaḥ — prarastas; parantapa — o Arjuna, priešų nugalėtojau. | ''evam'' — šitaip; ''paramparā'' — iš mokinių sekos; ''prāptam'' — gautą; ''imam'' — šį mokslą; ''rāja-ṛṣayaḥ'' — šventieji karaliai; ''viduḥ'' — suvokė; ''saḥ'' — šios žinios; ''kālena'' — laiko tėkmėje; ''iha'' — šiame pasaulyje; ''mahatā'' — didžiojo; ''yogaḥ'' — mokslas apie savitarpio santykius su Aukščiausiuoju; ''naṣṭaḥ'' — prarastas; ''parantapa'' — o Arjuna, priešų nugalėtojau. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 07:50, 28 June 2018
Tekstas 2
- एवं परम्पराप्राप्तमिमं राजर्षयो विदुः ।
- स कालेनेह महता योगो नष्टः परन्तप ॥२॥
- evaṁ paramparā-prāptam
- imaṁ rājarṣayo viduḥ
- sa kāleneha mahatā
- yogo naṣṭaḥ paran-tapa
Pažodinis vertimas
evam — šitaip; paramparā — iš mokinių sekos; prāptam — gautą; imam — šį mokslą; rāja-ṛṣayaḥ — šventieji karaliai; viduḥ — suvokė; saḥ — šios žinios; kālena — laiko tėkmėje; iha — šiame pasaulyje; mahatā — didžiojo; yogaḥ — mokslas apie savitarpio santykius su Aukščiausiuoju; naṣṭaḥ — prarastas; parantapa — o Arjuna, priešų nugalėtojau.
Vertimas
Šis aukščiausias mokslas buvo perduodamas mokinių seka ir taip jį patirdavo šventieji karaliai. Tačiau ilgainiui seka nutrūko, todėl pirminė mokslo esmė dabar, atrodo, bus prarasta.
Komentaras
Posme aiškiai pasakyta, jog Gītā visų pirma buvo skirta šventiems karaliams, kurie turėjo įgyvendinti jos tikslus valdydami žmones. „Bhagavad-gītā“, be abejo, skirta ne demoniškoms natūroms, kurios iššvaistytų jos turtus, niekam neatnešdamos naudos, ir kurtų įvairiausias interpretacijas vadovaudamosi tik savo įgeidžiais. Kai tik nesąžiningi komentatoriai asmeniniais motyvais iškraipė pirminę jos prasmę, iškilo būtinybė atkurti mokinių seką. Prieš penkis tūkstančius metų Pats Viešpats nustatė, kad mokinių seka iširo, ir paskelbė, kad tikrasis Gītos tikslas užmirštas. Pastaruoju metu taip pat egzistuoja gausybė Gītos redakcijų (ypač gausu jų anglų kalba), bet beveik visos jos neatitinka autorizuotos mokinių sekos traktuotės. Įvairūs pasauliečiai mokslininkai yra pateikę galybę interpretacijų, bet beveik visi jie nepripažįsta Aukščiausiojo Dievo Asmens Kṛṣṇos, nors iš Jo žodžių jie neblogai pasipelno. Toks požiūris būdingas demonams, kurie netiki Dievu, o tik naudojasi tuo, kas priklauso Aukščiausiajam. Kadangi labai reikalingas Gītos – tokios, kokia ji buvo perimta paramparos (mokinių sekos) sistema – leidimas anglų kalba, tai šiuo darbu mėginama užpildyti esamą spragą. „Bhagavad-gītā“, kai ji suvokiama tokia, kokia ji yra – didžiai naudinga žmonijai, bet jeigu ji bus laikoma filosofinių išvedžiojimų traktatu, tai gilintis į ją – reiškia tuščiai švaistyti laiką.