LT/BG 6.8: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 2: | Line 2: | ||
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 6| ŠEŠTAS SKYRIUS: Dhyana-yoga]]'''</div> | <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 6| ŠEŠTAS SKYRIUS: Dhyana-yoga]]'''</div> | ||
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 6.7| BG 6.7]] '''[[LT/BG 6.7|BG 6.7]] - [[LT/BG 6.9|BG 6.9]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 6.9| BG 6.9]]</div> | <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 6.7| BG 6.7]] '''[[LT/BG 6.7|BG 6.7]] - [[LT/BG 6.9|BG 6.9]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 6.9| BG 6.9]]</div> | ||
{{ | {{RandomImage|Lithuanian}} | ||
==== Tekstas 8 ==== | ==== Tekstas 8 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:ज्ञानविज्ञानतृप्तात्मा कूटस्थो विजितेन्द्रियः । | |||
:युक्त इत्युच्यते योगी समलोष्टाश्मकाञ्चनः ॥८॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :jñāna-vijñāna-tṛptātmā | ||
: | :kūṭa-stho vijitendriyaḥ | ||
: | :yukta ity ucyate yogī | ||
: | :sama-loṣṭrāśma-kāñcanaḥ | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
jñāna — įgytomis žiniomis; vijñāna — ir suvoktomis žiniomis; tṛpta — patenkinta; ātmā — gyvoji esybė; kūṭa-sthaḥ — dvasiniame būvyje; vijita-indriyaḥ — suvaldžiusi jusles; yuktaḥ — turintis pilną teisę suvokti save; iti — tuo būdu; ucyate — sakoma; yogī — mistikas; sama — vienodas; loṣṭra — žvyrui; aśma — akmeniui; kāñcanaḥ — auksui. | ''jñāna'' — įgytomis žiniomis; ''vijñāna'' — ir suvoktomis žiniomis; ''tṛpta'' — patenkinta; ''ātmā'' — gyvoji esybė; ''kūṭa-sthaḥ'' — dvasiniame būvyje; ''vijita-indriyaḥ'' — suvaldžiusi jusles; ''yuktaḥ'' — turintis pilną teisę suvokti save; ''iti'' — tuo būdu; ''ucyate'' — sakoma; ''yogī'' — mistikas; ''sama'' — vienodas; ''loṣṭra'' — žvyrui; ''aśma'' — akmeniui; ''kāñcanaḥ'' — auksui. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 08:23, 28 June 2018
Tekstas 8
- ज्ञानविज्ञानतृप्तात्मा कूटस्थो विजितेन्द्रियः ।
- युक्त इत्युच्यते योगी समलोष्टाश्मकाञ्चनः ॥८॥
- jñāna-vijñāna-tṛptātmā
- kūṭa-stho vijitendriyaḥ
- yukta ity ucyate yogī
- sama-loṣṭrāśma-kāñcanaḥ
Pažodinis vertimas
jñāna — įgytomis žiniomis; vijñāna — ir suvoktomis žiniomis; tṛpta — patenkinta; ātmā — gyvoji esybė; kūṭa-sthaḥ — dvasiniame būvyje; vijita-indriyaḥ — suvaldžiusi jusles; yuktaḥ — turintis pilną teisę suvokti save; iti — tuo būdu; ucyate — sakoma; yogī — mistikas; sama — vienodas; loṣṭra — žvyrui; aśma — akmeniui; kāñcanaḥ — auksui.
Vertimas
Pasakyta, kad tas laikomas tikrai save suvokusiu ir vadinamas yogu [arba mistiku], kuris įgytų ir įsisavintų žinių dėka yra visiškai patenkintas savo padėtimi. Toks žmogus jau pasiekė transcendenciją ir suvaldė save. Žvyras, akmenys ar auksas – jam viena ir tas pat.
Komentaras
Jei dar nepažinta Aukščiausioji Tiesa, vadovėlių žinios bus nieko nevertos. Ši mintis išreiškiama tokiais žodžiais:
- ataḥ śrī-kṛṣṇa-nāmādi
- na bhaved grāhyam indriyaiḥ
- sevonmukhe hi jihvādau
- svayam eva sphuraty adaḥ
„Niekas nepažins transcendentinės Śrī Kṛṣṇos vardo, pavidalo, savybių ir pramogų prigimties materijos užterštomis juslėmis. Tik tada, kai transcendentinės tarnystės Viešpačiui dėka žmogus dvasiškai pasisotina, jam atsiskleidžia transcendentinė Viešpaties vardo, pavidalo, Jo savybių ir pramogų esmė.“ („Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ 1.2.234)
„Bhagavad-gītā“ – tai mokslas apie Kṛṣṇos sąmonę. Žemiškasis mokymas nepadės įsisąmoninti Kṛṣṇos. Laimingi tie, kurie turi galimybę bendrauti su tyros sąmonės žmogumi. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus Kṛṣṇos malone yra dvasiškai susivokęs, nes jis gauna pasitenkinimą iš tyros pasiaukojimo tarnystės. Tų žinių dėka jis tampa tobulas. Transcendentinis žinojimas padeda žmogui būti tvirtų įsitikinimų – tuo tarpu teoriniu žinojimu pasižymintį žmogų menami prieštaravimai gali lengvai supainioti arba suklaidinti. Tik dvasiškai susivokusi siela yra iš tikrųjų susivaldžiusi, nes ji atsidavė Kṛṣṇai. Ji transcendentali, nes neturi nieko bendra su žemišku mokytumu. Žemiškas mokytumas ir spekuliatyvūs samprotavimai, kuriuos kiti vertina aukso kaina, jai atrodo nė kiek nevertesni už žvyrą ar akmenis.