LT/BG 7.4: Difference between revisions

Latest revision as of 08:32, 28 June 2018

Bhagavad-gītā, kokia ji yra - SEPTINTAS SKYRIUS: Absoliuto pažinimas

BG 7.3 - BG 7.5

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda

Tekstas 4

भूमिरापोऽनलो वायुः खं मनो बुद्धिरेव च ।

अहंकार इतीयं मे भिन्ना प्रकृतिरष्टधा ॥४॥

bhūmir āpo ’nalo vāyuḥ

khaṁ mano buddhir eva ca

ahaṅkāra itīyaṁ me

bhinnā prakṛtir aṣṭadhā

Pažodinis vertimas

bhūmiḥ — žemė; āpaḥ — vanduo; analaḥ — ugnis; vāyuḥ — oras; kham — eteris; manaḥ — protas; buddhiḥ — intelektas; eva — tikrai; ca — ir; ahaṅkāraḥ — klaidinga savimonė; iti — taip; iyam — visos šios; me — Mano; bhinnā — atsietos; prakṛtiḥ — energijos; aṣṭadhā — aštuonios.

Vertimas

Žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, protas, intelektas ir klaidinga savimonė – visi šie aštuoni pradmenys sudaro Mano atsietas materialias energijas.

Komentaras

Dievo mokslas analizuoja Dievo ir įvairių Jo energijų prigimtinį būvį. Materiali gamta vadinama prakṛti, arba Viešpaties, egzistuojančio įvairiomis puruṣos inkarnacijomis (ekspansijomis), energija. „Sātvata-tantra“ apie tai sako:

viṣṇos tu trīṇi rūpāṇi

puruṣākhyāny atho viduḥ

ekaṁ tu mahataḥ sraṣṭṛ

dvitīyaṁ tv aṇḍa-saṁsthitam

tṛtīyaṁ sarva-bhūta-sthaṁ

tāni jñātvā vimucyate

„Materialiam pasauliui kurti pilnutinė Viešpaties Kṛṣṇos ekspansija įgyja tris Viṣṇu pavidalus. Pirmasis Viṣṇu, Mahā-Viṣṇu, kuria visuminę materijos energiją, vadinamą mahat-tattva. Antrasis – Garbhodakaśāyī Viṣṇu, įeina į visas visatas, kad kiekvienoje jų sukurtų įvairovę. O trečiasis – Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu, pasklinda po visas visatas kaip visa persmelkianti Supersiela, Paramātma. Ji glūdi netgi atomuose. Tas, kuris suvokia šiuos tris Viṣṇu, ištrūksta iš materijos pinklių.“

Šis materialus pasaulis – tai laikinas vienos iš Viešpaties energijų pasireiškimas. Materialaus pasaulio vyksmą valdo trys Viṣṇu – Viešpaties Kṛṣṇos ekspansijos. Tie trys puruṣos vadinami inkarnacijomis. Paprastai tas, kuris neišmano Dievo (Kṛṣṇos) mokslo, galvoja, kad materialusis pasaulis skirtas gyvosioms esybėms mėgautis, kad jos yra puruṣos – materialios energijos priežastys, valdovės ir ja besimėgaujantys subjektai. Anot „Bhagavad-gītos“, tokia ateistinė išvada visiškai neteisinga. Aptariamasis posmas tvirtina, kad pirminė materialios reiškinijos priežastis – tai Kṛṣṇa. Apie tai liudija ir „Śrīmad-Bhāgavatam“. Materialios reiškinijos sudedamosios dalys – tai atsietos Viešpaties energijos. O brahmajyoti, galutinis impersonalistų tikslas – tai dvasinė energija, veikianti dvasiniame danguje. Brahmajyoti nėra dvasinės įvairovės, kuri būdinga Vaikuṇṭhalokoms, bet impersonalistai ją laiko amžinu galutiniu tikslu. Paramātmos manifestacija irgi yra laikina, Ji – visa persmelkiantis Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu aspektas. Paramātmos manifestacija neturi amžinos egzistencijos dvasiniame pasaulyje. Todėl tikroji Absoliuti Tiesa yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa. Jis – visų energijų šaltinis, Asmuo, valdantis įvairias atsietas bei vidines energijas.

Jau minėta, kad materialią energiją sudaro aštuonios pagrindinės apraiškos. Iš jų pirmosios penkios – žemė, vanduo, ugnis, oras ir erdvė – vadinamos penkiais gigantiškais, arba grubiaisiais kūriniais; prie tų apraiškų dar reikia priskirti penkis juslių objektus. Tai – materialus garsas, lytėjimas, pavidalas, skonis ir kvapas. Materialus mokslas nagrinėja tik šias dešimt kategorijų ir daugiau nieko, o kitų trijų – proto, intelekto bei klaidingos savimonės – materialistai nepaiso. Protinį darbą dirbančių filosofų žinojimas irgi netobulas, nes jie nepažįsta pirminio šaltinio – Kṛṣṇos. Klaidinga savimonė (besireiškianti sąvokomis „aš“, „mano“) – fundamentalus materialios būties pagrindas, ji apima dešimt jutimo organų, skirtų materialiai veiklai. Intelektas nurodo visuminę materijos kūriniją, vadinamą mahat-tattva. Taigi aštuonios atsietos Viešpaties energijos suformuoja dvidešimt keturis materialaus pasaulio pradmenis, kurie yra ateistinės sāṅkhyos filosofijos tyrinėjimo objektas. Šie pradmenys pagal savo kilmę yra nuo Kṛṣṇos atsieti Jo energijų dariniai, o menką žinių kraitį turintys sāṅkhyos filosofai ateistai nežino, kad Kṛṣṇa – visų priežasčių priežastis. Sāṅkhyos filosofijos tyrinėjimo objektas tėra išorinės Kṛṣṇos energijos apraiškos, kurias aprašo „Bhagavad-gīta“.

BG 7.3 - BG 7.5

@@ Line 2: / Line 2: @@
 <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 7| SEPTINTAS SKYRIUS: Absoliuto pažinimas]]'''</div>
 <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 7.3| BG 7.3]] '''[[LT/BG 7.3|BG 7.3]] - [[LT/BG 7.5|BG 7.5]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 7.5| BG 7.5]]</div>
-{{RandomImageRU}}
+{{RandomImage|Lithuanian}}
 ==== Tekstas 4 ====
+<div class="devanagari">
+:भूमिरापोऽनलो वायुः खं मनो बुद्धिरेव च ।
+:अहंकार इतीयं मे भिन्ना प्रकृतिरष्टधा ॥४॥
+</div>
 <div class="verse">
-:''bhūmir āpo ’nalo vāyuḥ''
+:bhūmir āpo ’nalo vāyuḥ
-:''khaṁ mano buddhir eva ca''
+:khaṁ mano buddhir eva ca
-:''ahaṅkāra itīyaṁ me''
+:ahaṅkāra itīyaṁ me
-:''bhinnā prakṛtir aṣṭadhā''
+:bhinnā prakṛtir aṣṭadhā
 </div>
@@ Line 17: / Line 21: @@
 <div class="synonyms">
-bhūmiḥ — žemė; āpaḥ — vanduo; analaḥ — ugnis; vāyuḥ — oras; kham — eteris; manaḥ — protas; buddhiḥ — intelektas; eva — tikrai; ca — ir; ahaṅkāraḥ — klaidinga savimonė; iti — taip; iyam — visos šios; me — Mano; bhinnā — atsietos; prakṛtiḥ — energijos; aṣṭadhā — aštuonios.
+''bhūmiḥ'' — žemė; ''āpaḥ'' — vanduo; ''analaḥ'' — ugnis; ''vāyuḥ'' — oras; ''kham'' — eteris; ''manaḥ'' — protas; ''buddhiḥ'' — intelektas; ''eva'' — tikrai; ''ca'' — ir; ''ahaṅkāraḥ'' — klaidinga savimonė; ''iti'' — taip; ''iyam'' — visos šios; ''me'' — Mano; ''bhinnā'' — atsietos; ''prakṛtiḥ'' — energijos; ''aṣṭadhā'' — aštuonios.
 </div>