LT/BG 4.25

Bhagavad-gītā, kokia ji yra - KETVIRTAS SKYRIUS: Transcendentinis žinojimas

BG 4.24 - BG 4.26

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda

Tekstas 25

दैवमेवापरे यज्ञं योगिनः पर्युपासते ।

ब्रह्माग्नावपरे यज्ञं यज्ञेनैवोपजुह्वति ॥२५॥

daivam evāpare yajñaṁ

yoginaḥ paryupāsate

brahmāgnāv apare yajñaṁ

yajñenaivopajuhvati

Pažodinis vertimas

daivam — garbindami pusdievius; eva — šitaip; apare — kiti; yajñam — aukas; yoginah — mistikai; paryupāsate — tobulai garbina; brahma — Absoliučios Tiesos; agnau — ugnyje; apare — kiti; yajñam — auką; yajñena — per auką; eva — šitaip; upajuhvati — atnašauja.

Vertimas

Vieni yogai nepriekaištingai garbina pusdievius, aukodami jiems įvairias aukas, o kiti atnašauja aukas Aukščiausiojo Brahmano ugnyje.

Komentaras

Anksčiau buvo aiškinta, kad žmogus, su Kṛṣṇos sąmone vykdantis savo pareigas, yra tobulas yogas arba aukštos klasės mistikas. Tačiau yra ir kitų yogų - vieni atlieka įvairias aukas garbindami pusdievius, kiti aukoja Aukščiausiajam Brahmanui, kuris yra beasmenis Aukščiausiojo Viešpaties aspektas. Taigi aukos skirstomos pagal kategorijas. Įvairių kategorijų aukoms ir įvairių tipų aukotojams būdingi tik išoriniai skirtumai. Tikroji aukos prasmė – patenkinti Aukščiausiąjį Viešpatį, Viṣṇu, dar žinomą ir Yajños vardu. Šias įvairias aukas galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: žemiškų turtų aukojimą ir aukojimą siekiant transcendentinių žinių. Kṛṣṇą įsisąmoninę žmonės aukoja materialius turtus, kad patenkintų Aukščiausiąjį Viešpatį, o norintieji laikinos materialios laimės atnašauja savo materialius turtus įsiteikdami Indrai, Saulės dievui etc. Dar kiti – impersonalistai, aukoja savo individualybę, įsiliedami į beasmenio Brahmano būtį. Pusdieviai – tai galingos gyvosios esybės, kurias Aukščiausiasis Viešpats skyrė palaikyti pasaulį ir vadovauti visoms materialioms funkcijoms: teikti visatai šilumą, vandenį ir šviesą. Siekiantieji materialių gėrybių garbina pusdievius, atnašaudami jiems aukas pagal Vedose nurodytus ritualus. Tokie žmonės vadinami bahv-īśvara-vādžiais – tikinčiais daugeliu dievų. Kiti, kurie garbina beasmenį Absoliučios Tiesos aspektą ir laiko pusdievius laikinais, aukoja savo individualųjį „aš“ aukščiausioje ugnyje ir užbaigia savo individualią egzistenciją įsiliedami į Aukščiausiojo būtį. Tokie impersonalistai aukoja savo laiką filosofiniams samprotavimams, bandydami suvokti transcendentinę Aukščiausiojo prigimtį. Kitaip sakant, karmiai aukoja materialius turtus mainais į materialius malonumus, o impersonalistai aukoja viską, kas materialu, tikėdamiesi įsilieti į Aukščiausiojo būtį. Impersonalisto aukuras – Aukščiausiasis Brahmanas, o jis pats – Brahmano ugnyje sudeginta auka. Tačiau žmogus, įsisąmoninęs Kṛṣṇą – toks, kaip Arjuna, viską aukoja Kṛṣṇai, kad Jį patenkintų, todėl ir jo materiali nuosavybė, ir jis pats – viskas paaukojama Kṛṣṇai. Todėl jis tampa geriausiu yogu, bet nepraranda savo individualios egzistencijos.

BG 4.24 - BG 4.26