LT/BG 5.5: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 2: | Line 2: | ||
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 5| PENKTAS SKYRIUS: Karma-yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą]]'''</div> | <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 5| PENKTAS SKYRIUS: Karma-yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą]]'''</div> | ||
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 5.4| BG 5.4]] '''[[LT/BG 5.4|BG 5.4]] - [[LT/BG 5.6|BG 5.6]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 5.6| BG 5.6]]</div> | <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 5.4| BG 5.4]] '''[[LT/BG 5.4|BG 5.4]] - [[LT/BG 5.6|BG 5.6]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 5.6| BG 5.6]]</div> | ||
{{ | {{RandomImage|Lithuanian}} | ||
==== Tekstas 5 ==== | ==== Tekstas 5 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:यत्साङ्ख्यैः प्राप्यते स्थानं तद्योगैरपि गम्यते । | |||
:एकं साङ्ख्यं च योगं च यः पश्यति स पश्यति ॥५॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :yat sāṅkhyaiḥ prāpyate sthānaṁ | ||
: | :tad yogair api gamyate | ||
: | :ekaṁ sāṅkhyaṁ ca yogaṁ ca | ||
: | :yaḥ paśyati sa paśyati | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
yat — kokia; sāṅkhyaiḥ — sāṅkhyos filosofijos priemonėmis; prāpyate — pasiekiama; sthānam — padėtis; tat — šią; yogaiḥ — pasiaukojimo tarnystės dėka; api — taip pat; gamyate — galima pasiekti; ekam — vieną; sāṅkhyam — analitinį tyrinėjimą; ca — ir; yogam — pasiaukojimo veiklą; ca — ir; yaḥ — tas, kuris; paśyati — regi; saḥ — jis; paśyati — mato iš tikrųjų. | ''yat'' — kokia; ''sāṅkhyaiḥ'' — sāṅkhyos filosofijos priemonėmis; ''prāpyate'' — pasiekiama; ''sthānam'' — padėtis; ''tat'' — šią; ''yogaiḥ'' — pasiaukojimo tarnystės dėka; ''api'' — taip pat; ''gamyate'' — galima pasiekti; ''ekam'' — vieną; ''sāṅkhyam'' — analitinį tyrinėjimą; ''ca'' — ir; ''yogam'' — pasiaukojimo veiklą; ''ca'' — ir; ''yaḥ'' — tas, kuris; ''paśyati'' — regi; ''saḥ'' — jis; ''paśyati'' — mato iš tikrųjų. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 08:08, 28 June 2018
Tekstas 5
- यत्साङ्ख्यैः प्राप्यते स्थानं तद्योगैरपि गम्यते ।
- एकं साङ्ख्यं च योगं च यः पश्यति स पश्यति ॥५॥
- yat sāṅkhyaiḥ prāpyate sthānaṁ
- tad yogair api gamyate
- ekaṁ sāṅkhyaṁ ca yogaṁ ca
- yaḥ paśyati sa paśyati
Pažodinis vertimas
yat — kokia; sāṅkhyaiḥ — sāṅkhyos filosofijos priemonėmis; prāpyate — pasiekiama; sthānam — padėtis; tat — šią; yogaiḥ — pasiaukojimo tarnystės dėka; api — taip pat; gamyate — galima pasiekti; ekam — vieną; sāṅkhyam — analitinį tyrinėjimą; ca — ir; yogam — pasiaukojimo veiklą; ca — ir; yaḥ — tas, kuris; paśyati — regi; saḥ — jis; paśyati — mato iš tikrųjų.
Vertimas
Kas žino, kad analitinio tyrinėjimo priemonėmis pasiektą padėtį galima laimėti ir pasiaukojimo tarnyste, ir todėl supranta, kad analitinis tyrinėjimas ir pasiaukojimo tarnystė yra to paties lygio, tas mato dalykus tokius, kokie jie yra.
Komentaras
Tikrieji filosofiniai ieškojimai turi atskleisti galutinį gyvenimo tikslą. Kadangi galutinis gyvenimo tikslas – savęs pažinimas, tai šiais dviem keliais pasiekiamas galutinis rezultatas niekuo nesiskiria. Sāṅkhyos filosofiniai tyrinėjimai leidžia suvokti, kad gyvoji esybė – ne materialaus pasaulio, o aukščiausios dvasinės visumos neatskiriama dalelė. Todėl dvasinė siela neturi nieko bendra su materialiu pasauliu ir jos veikla turėtų būti siejama su Aukščiausiuoju. Veikdama su Kṛṣṇos sąmone ji iš tikrųjų užima savo prigimtinę padėtį. Pagal pirmojo – sāṅkhyos metodo reikalavimus, reikia neprisirišti prie materialių dalykų, o pasiaukojimo yogos metodas reikalauja išsiugdyti potraukį veiklai su Kṛṣṇos sąmone. Iš tikrųjų abu šie procesai nesiskiria, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vienas teigia neprisirišimą, o kitas – prisirišimą. Tačiau neprisirišti prie materialių dalykų ir prisirišti prie Kṛṣṇos iš esmės yra viena ir tas pat. Kas tai supranta, mato dalykus tokius, kokie jie yra.