LT/BG 5.7: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 2: | Line 2: | ||
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 5| PENKTAS SKYRIUS: Karma-yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą]]'''</div> | <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 5| PENKTAS SKYRIUS: Karma-yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą]]'''</div> | ||
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 5.6| BG 5.6]] '''[[LT/BG 5.6|BG 5.6]] - [[LT/BG 5.8-9|BG 5.8-9]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 5.8-9| BG 5.8-9]]</div> | <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 5.6| BG 5.6]] '''[[LT/BG 5.6|BG 5.6]] - [[LT/BG 5.8-9|BG 5.8-9]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 5.8-9| BG 5.8-9]]</div> | ||
{{ | {{RandomImage|Lithuanian}} | ||
==== Tekstas 7 ==== | ==== Tekstas 7 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:योगयुक्तो विशुद्धात्मा विजितात्मा जितेन्द्रियः । | |||
:सर्वभूतात्मभूतात्मा कुर्वन्नपि न लिप्यते ॥७॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :yoga-yukto viśuddhātmā | ||
: | :vijitātmā jitendriyaḥ | ||
: | :sarva-bhūtātma-bhūtātmā | ||
: | :kurvann api na lipyate | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
yoga-yuktaḥ — atliekanti pasiaukojimo tarnystę; viśuddha-ātmā — apsivaliusi siela; vijita-ātmā — susitvardžiusi; jita-indriyaḥ — nugalėjusi jusles; sarva-bhūta — visas gyvąsias esybes; ātma-bhūta-ātmā — užjaučianti; kurvan api — nors dirbdama; na — niekada; lipyate — įsipainioja. | ''yoga-yuktaḥ'' — atliekanti pasiaukojimo tarnystę; ''viśuddha-ātmā'' — apsivaliusi siela; ''vijita-ātmā'' — susitvardžiusi; ''jita-indriyaḥ'' — nugalėjusi jusles; ''sarva-bhūta'' — visas gyvąsias esybes; ''ātma-bhūta-ātmā'' — užjaučianti; ''kurvan api'' — nors dirbdama; ''na'' — niekada; ''lipyate'' — įsipainioja. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 08:09, 28 June 2018
Tekstas 7
- योगयुक्तो विशुद्धात्मा विजितात्मा जितेन्द्रियः ।
- सर्वभूतात्मभूतात्मा कुर्वन्नपि न लिप्यते ॥७॥
- yoga-yukto viśuddhātmā
- vijitātmā jitendriyaḥ
- sarva-bhūtātma-bhūtātmā
- kurvann api na lipyate
Pažodinis vertimas
yoga-yuktaḥ — atliekanti pasiaukojimo tarnystę; viśuddha-ātmā — apsivaliusi siela; vijita-ātmā — susitvardžiusi; jita-indriyaḥ — nugalėjusi jusles; sarva-bhūta — visas gyvąsias esybes; ātma-bhūta-ātmā — užjaučianti; kurvan api — nors dirbdama; na — niekada; lipyate — įsipainioja.
Vertimas
Kas dirba su pasiaukojimu, kieno sąmonė tyra ir kas valdo protą bei jusles, tas brangus visiems, ir visi jam brangūs. Nors jis nuolatos veikia, toks žmogus niekados nesusipančioja.
Komentaras
Kas eina Kṛṣṇos sąmonės keliu į išsivadavimą, tas brangus visoms gyvosioms būtybėms, ir kiekviena gyvoji būtybė brangi jam. Tai – Kṛṣṇos įsisąmoninimo rezultatas. Tokiam žmogui visos gyvosios būtybės neatsiejamos nuo Kṛṣṇos, kaip medžio lapai bei šakos neatskiriami nuo medžio. Jis puikiai žino, kad laistant šaknis visos medžio šakos ir visi jo lapai gauna vandens – lygiai taip į skrandį pakliuvęs maistas suteikia stiprybės visam kūnui. Kas veikia su Kṛṣṇos sąmone, tas yra visų tarnas, todėl visiems jis labai brangus. Kadangi visi patenkinti jo veikla, jo sąmonė – tyra, o kai sąmonė yra tyra, protas visiškai kontroliuojamas. Kai kontroliuojamas protas, paklūsta juslės. Kadangi jo protas visada sutelktas į Kṛṣṇą, toks žmogus niekada nepamiršta Kṛṣṇos, o ir jo juslės negali užsiimti jokia kita veikla, išskyrus tarnystę Viešpačiui. Tokiam žmogui nepatinka kalbos, nesusijusios su Kṛṣṇa; jis nemėgsta maisto, nepaaukoto Kṛṣṇai; jis nepageidauja niekur eiti, jei tai nesusiję su tarnyste Kṛṣṇai. Vadinasi jo juslės suvaldytos. O jusles valdantis žmogus negali niekam padaryti bloga. Kam nors kils klausimas: „Tad kodėl Arjuna naudojo smurtą mūšio metu? Argi jis nebuvo įsisąmoninęs Kṛṣṇos?“ Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio jis pakenkė mūšio lauke susirinkusiems kariams, nes visi jie ir toliau egzistavo kaip individualybės (tai buvo išaiškinta antrame skyriuje), kadangi sielos nužudyti neįmanoma. Dvasine prasme Kurukṣetros mūšyje nežuvo nei viena būtybė. Kṛṣṇos, asmeniškai dalyvavusio kautynėse, nurodymu buvo pakeisti tik jų apdarai. Taigi, kovodamas Kurukṣetros mūšio lauke, Arjuna iš tikrųjų visai nesikovė, jis tiesiog vykdė Kṛṣṇos įsakymus sutelkęs sąmonę į Jį. Taip besielgiančio žmogaus niekada nepančioja jo veiklos pasekmės.