LT/BG 5.27-28: Difference between revisions

Latest revision as of 08:07, 28 June 2018

Bhagavad-gītā, kokia ji yra - PENKTAS SKYRIUS: Karma-yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą

BG 5.26 - BG 5.29

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda

Tekstai 27-28

स्पर्शान्कृत्वा बहिर्बाह्यांश्चक्षुश्चैवान्तरे भ्रुवोः ।

प्राणापानौ समौ कृत्वा नासाभ्यन्तरचारिणौ ॥२७॥

यतेन्द्रियमनोबुद्धिर्मुनिर्मोक्षपरायणः ।

विगतेच्छाभयक्रोधो यः सदा मुक्त एव सः ॥२८॥

sparśān kṛtvā bahir bāhyāṁś

cakṣuś caivāntare bhruvoḥ

prāṇāpānau samau kṛtvā

nāsābhyantara-cāriṇau

yatendriya-mano-buddhir

munir mokṣa-parāyaṇaḥ

vigatecchā-bhaya-krodho

yaḥ sadā mukta eva saḥ

Pažodinis vertimas

sparśān — juslių objektus, tokius kaip garsas; kṛtvā — laikydamas; bahiḥ — išorinius; bāhyān — nereikalingais; cakṣuḥ — akis; ca — ir; eva — tikrai; antare — tarp; bhruvoḥ — antakių; prāṇa-apānau — aukštyn ir žemyn judančio oro; samau — sulaikymą; kṛtvā — atlikdamas; nāsa-abhyantara — šnervėse; cāriṇau — dvelkiančio; yata — suvaldęs; indriya — jusles; manaḥ — protą; buddhiḥ — intelektą; muniḥ — transcendentalistas; mokṣa — išsivadavimo; parāyaṇaḥ — siekiantis; vigata — atmetęs; icchā — troškimus; bhaya — baimę; krodhaḥ — pyktį; yaḥ — tas, kuris; sadā — visada; muktaḥ — išsivadavęs; eva — tikrai; saḥ — jis yra.

Vertimas

Išsivaduoti siekiąs transcendentalistas atsiriboja nuo išorinių juslių objektų, žvilgsnį sukaupia tarp antakių, šnervėse sulaiko įkvėpimą ir iškvėpimą. Taip valdydamas protą, jusles ir intelektą, jis atsikrato troškimų, baimės ir pykčio. Kas visada yra tokio būvio, tas neabejotinai išsivadavęs.

Komentaras

Veikdamas su Kṛṣṇos sąmone, žmogus greitai suvokia savo dvasinį „aš“, ir tada jis gali pažinti Aukščiausiąjį Viešpatį pasiaukojimo tarnystės būdu. Kai pasiaukojimo tarnystė įgyja tvirtumo, pasiekiama transcendentinė padėtis, kuri leidžia pajusti Viešpatį visose savo veiklos srityse. Ši ypatinga padėtis vadinama išsivadavimu pasiekus Aukščiausiąjį.

Išaiškinęs aukščiau minėtus išsivadavimo pasiekus Aukščiausiąjį principus, Viešpats dėsto Arjunai, kaip šią padėtį pasiekti praktikuojant misticizmą, t.y. yogą, vadinamą aṣṭāṅga-yoga, kurią sudaro aštuonios pakopos: yama, niyama, āsana, prāṇāyāma, pratyāhāra, dhāraṇā, dhyāna ir samādhi. Yogos klausimas detaliai išnagrinėtas šeštame skyriuje – penktojo pabaigoje jis nušviestas tik bendrais bruožais. Pratyāhāros metodu reikia atsiriboti nuo juslių objektų – garso, lytėjimo, pavidalo, skonio, kvapo – ir nukreipus žvilgsnį tarp antakių, pusiau atmerktomis akimis, susikoncentruoti į nosies galiuką. Visiškai akių užmerkti nereikia, nes galima užmigti. Neparanku ir visiškai jas atmerkti – tada kyla pavojus, kad dėmesį patrauks juslių objektai. Šnervėse kvėpavimas sulaikomas supriešinant aukštyn ir žemyn kūne judantį orą. Praktikuojant šią yogą, suvaldomos juslės, atsiribojama nuo išorinių juslinių objektų, taip pasiruošiama išsivaduoti ir pasiekti Aukščiausiąjį.

Šis yogos metodas padeda žmogui atsikratyti visų baimių bei pykčio ir pasiekus transcendentinę padėtį pajusti Supersielos buvimą. Kitaip sakant, Kṛṣṇos sąmonė yra lengviausias būdas pritaikyti yogos principus. Nuodugniai tai bus aiškinama kitame skyriuje. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus, visą laiką su pasiaukojimu tarnaudamas, išvengia pavojaus, kad juslės susiras sau kitokį užsiėmimą. Toks juslių valdymo būdas pranašesnis už aṣṭāṅga-yogą.

BG 5.26 - BG 5.29

@@ Line 2: / Line 2: @@
 <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 5| PENKTAS SKYRIUS: Karma-yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą]]'''</div>
 <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 5.26| BG 5.26]] '''[[LT/BG 5.26|BG 5.26]] - [[LT/BG 5.29|BG 5.29]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 5.29| BG 5.29]]</div>
-{{RandomImageRU}}
+{{RandomImage|Lithuanian}}
 ==== Tekstai 27-28 ====
+<div class="devanagari">
+:स्पर्शान्कृत्वा बहिर्बाह्यांश्चक्षुश्चैवान्तरे भ्रुवोः ।
+:प्राणापानौ समौ कृत्वा नासाभ्यन्तरचारिणौ ॥२७॥
+:यतेन्द्रियमनोबुद्धिर्मुनिर्मोक्षपरायणः ।
+:विगतेच्छाभयक्रोधो यः सदा मुक्त एव सः ॥२८॥
+</div>
 <div class="verse">
-:''sparśān kṛtvā bahir bāhyāṁś''
+:sparśān kṛtvā bahir bāhyāṁś
-:''cakṣuś caivāntare bhruvoḥ''
+:cakṣuś caivāntare bhruvoḥ
-:''prāṇāpānau samau kṛtvā''
+:prāṇāpānau samau kṛtvā
-:''nāsābhyantara-cāriṇau''
+:nāsābhyantara-cāriṇau
-:''yatendriya-mano-buddhir''
+:yatendriya-mano-buddhir
-:''munir mokṣa-parāyaṇaḥ''
+:munir mokṣa-parāyaṇaḥ
-:''vigatecchā-bhaya-krodho''
+:vigatecchā-bhaya-krodho
-:''yaḥ sadā mukta eva saḥ''
+:yaḥ sadā mukta eva saḥ
 </div>
@@ Line 21: / Line 28: @@
 <div class="synonyms">
-sparśān — juslių objektus, tokius kaip garsas; kṛtvā — laikydamas; bahiḥ — išorinius; bāhyān — nereikalingais; cakṣuḥ — akis; ca — ir; eva — tikrai; antare — tarp; bhruvoḥ — antakių; prāṇa-apānau — aukštyn ir žemyn judančio oro; samau — sulaikymą; kṛtvā — atlikdamas; nāsa-abhyantara — šnervėse; cāriṇau — dvelkiančio; yata — suvaldęs; indriya — jusles; manaḥ — protą; buddhiḥ — intelektą; muniḥ — transcendentalistas; mokṣa — išsivadavimo; parāyaṇaḥ — siekiantis; vigata — atmetęs; icchā — troškimus; bhaya — baimę; krodhaḥ — pyktį; yaḥ — tas, kuris; sadā — visada; muktaḥ — išsivadavęs; eva — tikrai; saḥ — jis yra.
+''sparśān'' — juslių objektus, tokius kaip garsas; ''kṛtvā'' — laikydamas; ''bahiḥ'' — išorinius; ''bāhyān'' — nereikalingais; ''cakṣuḥ'' — akis; ''ca'' — ir; ''eva'' — tikrai; ''antare'' — tarp; ''bhruvoḥ'' — antakių; ''prāṇa-apānau'' — aukštyn ir žemyn judančio oro; ''samau'' — sulaikymą; ''kṛtvā'' — atlikdamas; ''nāsa-abhyantara'' — šnervėse; ''cāriṇau'' — dvelkiančio; ''yata'' — suvaldęs; ''indriya'' — jusles; ''manaḥ'' — protą; ''buddhiḥ'' — intelektą; ''muniḥ'' — transcendentalistas; ''mokṣa'' — išsivadavimo; ''parāyaṇaḥ'' — siekiantis; ''vigata'' — atmetęs; ''icchā'' — troškimus; ''bhaya'' — baimę; ''krodhaḥ'' — pyktį; ''yaḥ'' — tas, kuris; ''sadā'' — visada; ''muktaḥ'' — išsivadavęs; ''eva'' — tikrai; ''saḥ'' — jis yra.
 </div>