LT/BG 14.2: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 5: | Line 5: | ||
==== Tekstas 2 ==== | ==== Tekstas 2 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:इदं ज्ञानमुपाश्रित्य मम साधर्म्यमागताः । | |||
:सर्गेऽपि नोपजायन्ते प्रलये न व्यथन्ति च ॥२॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :idaṁ jñānam upāśritya | ||
: | :mama sādharmyam āgatāḥ | ||
: | :sarge ’pi nopajāyante | ||
: | :pralaye na vyathanti ca | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
idam — šio; jñānam — žinojimo; upāśritya — rasdami prieglobstį; mama — Mano; sādharmyam — tokią pat prigimtį; āgatāḥ — pasiekę; sarge api — ir kūrimo metu; na — niekada; upajāyante — gimsta; pralaye — naikinimo metu; na — nei; vyathanti — kenčia; ca — taip pat. | ''idam'' — šio; ''jñānam'' — žinojimo; ''upāśritya'' — rasdami prieglobstį; ''mama'' — Mano; ''sādharmyam'' — tokią pat prigimtį; ''āgatāḥ'' — pasiekę; ''sarge api'' — ir kūrimo metu; ''na'' — niekada; ''upajāyante'' — gimsta; ''pralaye'' — naikinimo metu; ''na'' — nei; ''vyathanti'' — kenčia; ''ca'' — taip pat. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 06:15, 28 June 2018
Tekstas 2
- इदं ज्ञानमुपाश्रित्य मम साधर्म्यमागताः ।
- सर्गेऽपि नोपजायन्ते प्रलये न व्यथन्ति च ॥२॥
- idaṁ jñānam upāśritya
- mama sādharmyam āgatāḥ
- sarge ’pi nopajāyante
- pralaye na vyathanti ca
Pažodinis vertimas
idam — šio; jñānam — žinojimo; upāśritya — rasdami prieglobstį; mama — Mano; sādharmyam — tokią pat prigimtį; āgatāḥ — pasiekę; sarge api — ir kūrimo metu; na — niekada; upajāyante — gimsta; pralaye — naikinimo metu; na — nei; vyathanti — kenčia; ca — taip pat.
Vertimas
Gerai įsitvirtinęs šiame pažinimo kelyje, žmogus gali pasiekti transcendentinę būtį, tokią, kaip Mano. Ją pasiekęs jis nebegims kūrimo metu ir visatos naikinimas neturės jam įtakos.
Komentaras
Tobulą transcendentinį žinojimą gavęs žmogus tampa kokybine prasme vienodas su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu ir išsivaduoja iš pasikartojančių gimimo ir mirties. Tačiau jis nepraranda savo individualios sielos identiškumo. Vedų raštai rodo, kad išsivadavusios sielos, kurios pasiekė transcendentines dvasinio dangaus planetas, visad žvelgia į Viešpaties lotosines pėdas, su meile ir transcendentaliai Jam tarnaudamos. Taigi net po išsivadavimo bhaktai nepraranda savo individualybės.
Dažniausiai materialiame pasaulyje įgytą žinojimą teršia trys materialios gamtos guṇos. Jomis nesuteptas žinojimas vadinamas transcendentiniu. Žmogus, gerai įsisąmoninęs transcendentinį žinojimą, pasiekia Aukščiausiojo Asmens lygmenį. O žmonės, nieko nežinantys apie dvasinį dangų, mano, kad išsilaisvinusi iš materialiai būčiai būdingos materialios veiklos dvasinė siela tampa beforme, be jokių individualybės bruožų. Tačiau įvairovė, egzistuojanti materialiame pasaulyje, būdinga ir dvasiniam pasauliui. To nežinantys mano, jog dvasinė būtis yra visiška materialios įvairovės priešingybė. Bet iš tikrųjų dvasiniame danguje gaunamas dvasinis pavidalas, vyksta dvasinė veikla ir tokia dvasinė situacija vadinasi pasiaukojimo tarnystė. Dvasinio pasaulio atmosfera neužteršta, todėl gyvoji esybė tampa kokybiškai tapati Aukščiausiajam Viešpačiui. Žmogus privalo ugdyti visas savo dvasines savybes, kad galėtų įgyti tokį žinojimą. Žmogui, kuris šitaip ugdo dvasines savybes, neturi įtakos nei materialaus pasaulio kūrimas, nei jo naikinimas.