LT/BG 14.6: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 5: | Line 5: | ||
==== Tekstas 6 ==== | ==== Tekstas 6 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:तत्र सत्त्वं निर्मलत्वात्प्रकाशकमनामयम् । | |||
:सुखसङ्गेन बध्नाति ज्ञानसङ्गेन चानघ ॥६॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :tatra sattvaṁ nirmalatvāt | ||
: | :prakāśakam anāmayam | ||
: | :sukha-saṅgena badhnāti | ||
: | :jñāna-saṅgena cānagha | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
tatra — čia; sattvam — dorybės guṇa; nirmalatvāt — pati tyriausia materialiame pasaulyje; prakāśakam — apšviečianti; anāmayam — be atoveikio už nuodėmes; sukha — laimės; saṅgena — saitais; badhnāti — sąlygoja; jñāna — žinojimo; saṅgena — saitais; ca — taip pat; anagha — o nesusitepęs nuodėme. | ''tatra'' — čia; ''sattvam'' — dorybės guṇa; ''nirmalatvāt'' — pati tyriausia materialiame pasaulyje; ''prakāśakam'' — apšviečianti; ''anāmayam'' — be atoveikio už nuodėmes; ''sukha'' — laimės; ''saṅgena'' — saitais; ''badhnāti'' — sąlygoja; ''jñāna'' — žinojimo; ''saṅgena'' — saitais; ''ca'' — taip pat; ''anagha'' — o nesusitepęs nuodėme. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 06:18, 28 June 2018
Tekstas 6
- तत्र सत्त्वं निर्मलत्वात्प्रकाशकमनामयम् ।
- सुखसङ्गेन बध्नाति ज्ञानसङ्गेन चानघ ॥६॥
- tatra sattvaṁ nirmalatvāt
- prakāśakam anāmayam
- sukha-saṅgena badhnāti
- jñāna-saṅgena cānagha
Pažodinis vertimas
tatra — čia; sattvam — dorybės guṇa; nirmalatvāt — pati tyriausia materialiame pasaulyje; prakāśakam — apšviečianti; anāmayam — be atoveikio už nuodėmes; sukha — laimės; saṅgena — saitais; badhnāti — sąlygoja; jñāna — žinojimo; saṅgena — saitais; ca — taip pat; anagha — o nesusitepęs nuodėme.
Vertimas
O nesusitepęs nuodėme, dorybės guṇa, kuri yra skaistesnė už kitas, apšviečia ir atleidžia nuo atoveikio už visas nuodėmes. Dorybės guṇos veikiamą žmogų sąlygoja laimės ir žinojimo jausmas.
Komentaras
Materialios gamtos sąlygojamos gyvosios esybės yra labai įvairios. Vienos jų – laimingos, kitos labai aktyvios, trečios – bejėgės. Tie psichologinių būsenų tipai nulemia sąlygotos esybės statusą gamtoje. Šioje „Bhagavad-gītos“ dalyje aiškinami sąlygoto būvio variantai. Pirmiausiai nagrinėjama dorybės guṇa. Materialiame pasaulyje dorybės guṇą puoselėjantis žmogus tampa išmintingesnis už kitų guṇų įtakojamus žmones. Dorybės guṇos įtakojamą žmogų mažiau veikia materialaus pasaulio nelaimės, jis pasijunta darąs pažangą materialaus žinojimo srityje. Šiam tipui atstovauja brahmanai, kurie turėtų būti įtakojami dorybės guṇos. Laimės jausmas, apie kurį kalbama posme, atsiranda supratus, kad dorybės guṇos veikiamas žmogus yra didesniu ar mažesniu mastu laisvas nuo atoveikio už nuodėmes. Iš teisybės, Vedų raštuose rašoma, kad dorybės guṇa – tai platesnės žinios ir stipresnis laimės jausmas.
Tačiau štai kur problema – dorybės guṇos veikiama gyvoji esybė linkusi manyti, jog ji toli pažengusi žinojimo srityje ir yra geresnė už kitus. Taip ji susaistoma. Akivaizdus pavyzdys – mokslininkai ir filosofai. Ir vieni, ir kiti puikuojasi savo žiniomis, o kadangi jie dažnai pagerina savo gyvenimo sąlygas, tai patiria savotišką materialios laimės jausmą. Sąlygotos būties aplinkybėmis patiriamas stipresnis laimės jausmas susaisto juos su materialios gamtos dorybės guṇa. Dėl to juos traukia dorybės gunos įtakojama veikla, ir kol jiems tokia veikla patinka, tol jie pagal gamtos guṇas gauna tam tikro tipo kūną. Tokioje situacijoje jiems nelieka šansų išsivaduoti ir patekti į dvasinį pasaulį. Nuolat gimdamas filosofu, mokslininku ar poetu, toks žmogus kaskart patenka į tas pačias pinkles – patiria gimimo ir mirties nepatogumus. Tačiau paveiktas materialios energijos iliuzijos, jis mano, kad toks gyvenimas malonus.