LT/BG 14.10: Difference between revisions

(Bhagavad-gita Compile Form edit)
 
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists)
 
Line 5: Line 5:


==== Tekstas 10 ====
==== Tekstas 10 ====
<div class="devanagari">
:रजस्तमश्चाभिभूय सत्त्वं भवति भारत ।
:रजः सत्त्वं तमश्चैव तमः सत्त्वं रजस्तथा ॥१०॥
</div>


<div class="verse">
<div class="verse">
:''rajas tamaś cābhibhūya''
:rajas tamaś cābhibhūya
:''sattvaṁ bhavati bhārata''
:sattvaṁ bhavati bhārata
:''rajaḥ sattvaṁ tamaś caiva''
:rajaḥ sattvaṁ tamaś caiva
:''tamaḥ sattvaṁ rajas tathā''
:tamaḥ sattvaṁ rajas tathā
 
</div>
</div>


Line 17: Line 21:


<div class="synonyms">
<div class="synonyms">
rajaḥ — aistros guṇą; tamaḥ — neišmanymo guṇą; ca — taip pat; abhibhūya — pranokdama; sattvam — dorybės guṇa; bhavati — tampa pastebima; bhārata — o Bharatos sūnau; rajaḥ — aistros guṇa; sattvam — dorybės guṇą; tamaḥ — neišmanymo guṇą; ca — taip pat; eva — kaip kad; tamaḥ — neišmanymo guṇa; sattvam — dorybės guṇą; rajaḥ — aistros guṇą; tathā — taip.
''rajaḥ'' — aistros guṇą; ''tamaḥ'' — neišmanymo guṇą; ''ca'' — taip pat; ''abhibhūya'' — pranokdama; ''sattvam'' — dorybės guṇa; ''bhavati'' — tampa pastebima; ''bhārata'' — o Bharatos sūnau; ''rajaḥ'' — aistros guṇa; ''sattvam'' — dorybės guṇą; ''tamaḥ'' — neišmanymo guṇą; ''ca'' — taip pat; ''eva'' — kaip kad; ''tamaḥ'' — neišmanymo guṇa; ''sattvam'' — dorybės guṇą; ''rajaḥ'' — aistros guṇą; ''tathā'' — taip.
</div>
</div>



Latest revision as of 06:12, 28 June 2018

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 10

रजस्तमश्चाभिभूय सत्त्वं भवति भारत ।
रजः सत्त्वं तमश्चैव तमः सत्त्वं रजस्तथा ॥१०॥
rajas tamaś cābhibhūya
sattvaṁ bhavati bhārata
rajaḥ sattvaṁ tamaś caiva
tamaḥ sattvaṁ rajas tathā

Pažodinis vertimas

rajaḥ — aistros guṇą; tamaḥ — neišmanymo guṇą; ca — taip pat; abhibhūya — pranokdama; sattvam — dorybės guṇa; bhavati — tampa pastebima; bhārata — o Bharatos sūnau; rajaḥ — aistros guṇa; sattvam — dorybės guṇą; tamaḥ — neišmanymo guṇą; ca — taip pat; eva — kaip kad; tamaḥ — neišmanymo guṇa; sattvam — dorybės guṇą; rajaḥ — aistros guṇą; tathā — taip.

Vertimas

Kartais, o Bharatos sūnau, ima vyrauti dorybės guṇa, nugalėdama aistros ir neišmanymo guṇas. Kartais aistros guṇa nugali dorybę ir neišmanymą, o kitąsyk neišmanymas nugali ir dorybę, ir aistrą. Taip vyksta nuolatinė kova dėl pirmenybės.

Komentaras

Kai ima įsigalėti aistros guṇa, dorybės ir neišmanymo guṇos traukiasi. Kai padidėja dorybės guṇos įtaka, pralaimi aistra ir neišmanymas, o kai ima viešpatauti neišmanymo guṇa, ji nustelbia ir aistros, ir dorybės guṇas. Ši kova nenutrūksta. Todėl tas, kuris tvirtai nutarė puoselėti Kṛṣṇos sąmonę, turėtų iškilti aukščiau šių trijų guṇų. Kurios nors guṇos įsigalėjimas atsispindi žmogaus elgsenoje, veikloje, mityboje etc. Tai bus paaiškinta kituose skyriuose. Norint galima tam tikra praktika išsiugdyti savyje dorybės guṇą ir nugalėti neišmanymą bei aistrą. Lygiai taip norint galima išsiugdyti aistros guṇą, nugalint dorybę bei neišmanymą, arba neišmanymo guṇą, priverčiant pasitraukti dorybę ir aistrą. Nors egzistuoja tos trys materialios gamtos guṇos, ryžtingas žmogus gali įgyti dorybės guṇos palaiminimą ir, išsivadavus iš jos, atsidurti grynos dorybės būvyje, kuris vadinamas vasudevos būviu. Šiame būvyje tampa aiškus Dievo mokslas. Žmogaus poelgiai parodo, kokia gamtos guṇa jį valdo.