LT/BG 17.2: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 5: | Line 5: | ||
==== Tekstas 2 ==== | ==== Tekstas 2 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:श्रीभगवानुवाच । | |||
:त्रिविधा भवति श्रद्धा देहिनां सा स्वभावजा । | |||
:सात्त्विकी राजसी चैव तामसी चेति तां शृणु ॥२॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :śrī-bhagavān uvāca | ||
:tri-vidhā bhavati śraddhā | |||
:dehināṁ sā svabhāva-jā | |||
:sāttvikī rājasī caiva | |||
:tāmasī ceti tāṁ śṛṇu | |||
</div> | </div> | ||
| Line 18: | Line 25: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; tri-vidhā — trijų rūšių; bhavati — tampa; śraddhā — tikėjimas; dehinām — įkūnyto; sā — tas; sva-bhāva-jā — pagal jo materialios gamtos guṇą; sāttvikī — dorybės guṇos; rājasī — aistros guṇos; ca — taip pat; eva — tikrai; tāmasī — neišmanymo guṇos; ca — ir; iti — taip; tām — tą; śṛṇu — išgirsk iš Manęs. | ''śrī-bhagavān uvāca'' — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; ''tri-vidhā'' — trijų rūšių; ''bhavati'' — tampa; ''śraddhā'' — tikėjimas; ''dehinām'' — įkūnyto; ''sā'' — tas; ''sva-bhāva-jā'' — pagal jo materialios gamtos guṇą; ''sāttvikī'' — dorybės guṇos; ''rājasī'' — aistros guṇos; ''ca'' — taip pat; ''eva'' — tikrai; ''tāmasī'' — neišmanymo guṇos; ''ca'' — ir; ''iti'' — taip; ''tām'' — tą; ''śṛṇu'' — išgirsk iš Manęs. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 06:37, 28 June 2018
Tekstas 2
- श्रीभगवानुवाच ।
- त्रिविधा भवति श्रद्धा देहिनां सा स्वभावजा ।
- सात्त्विकी राजसी चैव तामसी चेति तां शृणु ॥२॥
- śrī-bhagavān uvāca
- tri-vidhā bhavati śraddhā
- dehināṁ sā svabhāva-jā
- sāttvikī rājasī caiva
- tāmasī ceti tāṁ śṛṇu
Pažodinis vertimas
śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; tri-vidhā — trijų rūšių; bhavati — tampa; śraddhā — tikėjimas; dehinām — įkūnyto; sā — tas; sva-bhāva-jā — pagal jo materialios gamtos guṇą; sāttvikī — dorybės guṇos; rājasī — aistros guṇos; ca — taip pat; eva — tikrai; tāmasī — neišmanymo guṇos; ca — ir; iti — taip; tām — tą; śṛṇu — išgirsk iš Manęs.
Vertimas
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Pagal tai, kokią prigimtį įkūnyta siela gavo iš gamtos guṇų, jos tikėjimas gali būti trejopas: dorybės, aistros ar neišmanymo. Išgirski dabar apie tai.
Komentaras
Susipažinusius su šventraščių taisyklėmis, tačiau iš tingumo ar ištižimo jų nevykdančius veikia materialios gamtos guṇos. Jiems būdingas prigimties savybes nulemia ankstesnė veikla, atlikta pagal dorybės, aistros ar neišmanymo guṇą. Gyvoji esybė yra amžinai susijusi su skirtingomis gamtos guṇomis. Kadangi gyvoji esybė kontaktuoja su materialia gamta, priklausomai nuo jos sąsajų su materialiomis guṇomis, susiformuoja tam tikra mąstysena. Tačiau jei žmogus bendrauja su bona fide dvasiniu mokytoju ir gyvena vadovaudamasis jo bei šventraščių nurodymais, jo prigimties savybės gali kisti. Palengva jo būklė pakinta, ir iš neišmanymo arba iš aistros jis pakyla į dorybę. Taigi aklas tikėjimas, kurį sąlygoja tam tikra gamtos guṇa, negali padėti žmogui pasiekti tobulumo būvio. Reikia nuodugniai išnagrinėti dalyko esmę, pasitelkus intelektą ir bendraujant su bona fide dvasiniu mokytoju. Šitaip galime pakeisti savo padėtį ir pakilti į aukštesnę gamtos guṇą.