LT/BG 5.21: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 2: | Line 2: | ||
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 5| PENKTAS SKYRIUS: Karma-yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą]]'''</div> | <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 5| PENKTAS SKYRIUS: Karma-yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą]]'''</div> | ||
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 5.20| BG 5.20]] '''[[LT/BG 5.20|BG 5.20]] - [[LT/BG 5.22|BG 5.22]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 5.22| BG 5.22]]</div> | <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 5.20| BG 5.20]] '''[[LT/BG 5.20|BG 5.20]] - [[LT/BG 5.22|BG 5.22]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 5.22| BG 5.22]]</div> | ||
{{ | {{RandomImage|Lithuanian}} | ||
==== Tekstas 21 ==== | ==== Tekstas 21 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:बाह्यस्पर्शेष्वसक्तात्मा विन्दत्यात्मनि यत्सुखम् । | |||
:स ब्रह्मयोगयुक्तात्मा सुखमक्षयमश्नुते ॥२१॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :bāhya-sparśeṣv asaktātmā | ||
: | :vindaty ātmani yat sukham | ||
: | :sa brahma-yoga-yuktātmā | ||
: | :sukham akṣayam aśnute | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
bāhya-sparśeṣu — prie išoriškų juslinių malonumų; asakta-ātmā — kas nėra prisirišęs; vindati — patiria; ātmani — savyje; yat — kurią; sukham — laimę; saḥ — jis; brahma-yoga — susikaupimu į Brahmaną; yukta-ātmā — savąjį „aš“ susiejęs su; sukham — laime; akṣayam — beribe; aśnute — džiaugiasi. | ''bāhya-sparśeṣu'' — prie išoriškų juslinių malonumų; ''asakta-ātmā'' — kas nėra prisirišęs; ''vindati'' — patiria; ''ātmani'' — savyje; ''yat'' — kurią; ''sukham'' — laimę; ''saḥ'' — jis; ''brahma-yoga'' — susikaupimu į Brahmaną; ''yukta-ātmā'' — savąjį „aš“ susiejęs su; ''sukham'' — laime; ''akṣayam'' — beribe; ''aśnute'' — džiaugiasi. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 08:05, 28 June 2018
Tekstas 21
- बाह्यस्पर्शेष्वसक्तात्मा विन्दत्यात्मनि यत्सुखम् ।
- स ब्रह्मयोगयुक्तात्मा सुखमक्षयमश्नुते ॥२१॥
- bāhya-sparśeṣv asaktātmā
- vindaty ātmani yat sukham
- sa brahma-yoga-yuktātmā
- sukham akṣayam aśnute
Pažodinis vertimas
bāhya-sparśeṣu — prie išoriškų juslinių malonumų; asakta-ātmā — kas nėra prisirišęs; vindati — patiria; ātmani — savyje; yat — kurią; sukham — laimę; saḥ — jis; brahma-yoga — susikaupimu į Brahmaną; yukta-ātmā — savąjį „aš“ susiejęs su; sukham — laime; akṣayam — beribe; aśnute — džiaugiasi.
Vertimas
Išvaduoto žmogaus nevilioja materialūs jusliniai malonumai. Jis visada yra apimtas transo, semdamasis džiaugsmo vidujai. Taip save pažinusi asmenybė patiria beribę laimę, nes ji susitelkusi į Aukščiausiąjį.
Komentaras
Śri Yāmunācārya, didis Kṛṣṇos sąmonės bhaktas sakė:
- yad-avadhi mama cetaḥ kṛṣṇa-padāravinde
- nava-nava-rasa-dhāmany udyataṁ rantum āsīt
- tad-avadhi bata nārī-saṅgame smaryamāne
- bhavati mukha-vikāraḥ suṣṭhu niṣṭhīvanaṁ ca
„Nuo tada, kai pradėjau su transcendentine meile tarnauti Kṛṣṇai, atrasdamas Jame neišsenkamą palaimą, vos tik pagalvoju apie lytinius malonumus – pasibjaurėjimas iškreipia mano lūpas ir aš nusispjaunu.“ Praktikuojantis brahmą-yogą, arba Kṛṣṇos sąmonę, taip pasineria į meilės tarnystę Viešpačiui, kad visiškai praranda potraukį materialiems jusliniams malonumams. Materialiu požiūriu, didžiausias malonumas – lytinis. Jo kerams šiame pasaulyje niekas negali atsispirti – be minties apie seksą materialistas iš viso negali dirbti. Tačiau Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus, apsieidamas be lytinių malonumų ir jų vengdamas, dirba su dar didesniu įkvėpimu. Toks yra dvasinio pažinimo kriterijus. Dvasinis pažinimas ir lytiniai malonumai niekaip nesiderina. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus – tai išsivadavusi siela, todėl jo nebevilioja jokie jusliniai malonumai.