LT/BG 5.22: Difference between revisions

Latest revision as of 08:05, 28 June 2018

Bhagavad-gītā, kokia ji yra - PENKTAS SKYRIUS: Karma-yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą

BG 5.21 - BG 5.23

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda

Tekstas 22

ये हि संस्पर्शजा भोगा दुःखयोनय एव ते ।

आद्यन्तवन्तः कौन्तेय न तेषु रमते बुधः ॥२२॥

ye hi saṁsparśa-jā bhogā

duḥkha-yonaya eva te

ādy-antavantaḥ kaunteya

na teṣu ramate budhaḥ

Pažodinis vertimas

ye — tie; hi — tikrai; saṁsparśa-jāḥ — dėl sąlyčio su materialiomis juslėmis; bhogāḥ — malonumai; duḥkha — kančios; yonayaḥ — ištakos; eva — tikrai; te — jie yra; ādi — pradžiai; anta — pabaigai; vantaḥ — pavaldūs; kaunteya — o Kuntī sūnau; na — niekada; teṣu — juose; ramate — ieško malonumų; budhaḥ — išmintingasis.

Vertimas

Išmintingas žmogus apeina kančių židinius, kurie atsiveria susilietus su materialiom juslėm. O Kuntī sūnau, šie malonumai turi ir pradžią, ir pabaigą, todėl išminčius juose neieško džiaugsmo.

Komentaras

Materialūs jusliniai malonumai yra kontaktų su materialiom juslėm pasekmė. Jie laikini, nes laikinas pats kūnas. Išsivadavusios sielos nedomina niekas, kas laikina. Ar gali išsivadavusi siela, patyrusi transcendentinius malonumus, tenkintis netikrais malonumais? „Padma Purāṇoje“ pasakyta:

ramante yogino ‘nante

satyānande cid-ātmani

iti rāma-padenāsau

paraṁ brahmābhidhīyate

„Mistikai semiasi neribotų transcendentinių malonumų iš Absoliučios Tiesos. Todėl Aukščiausioji Absoliuti Tiesa, Dievo Asmuo, dar žinomas kaip Rāma.“

„Śrīmad-Bhāgavatam“ (5.5.1) taip pat pasakyta:

nāyaṁ deho deha-bhājāṁ nṛ-loke

kaṣṭān kāmān arhate viḍ-bhujāṁ ye

tapo divyaṁ putrakā yena sattvaṁ

śuddhyed yasmād brahma-saukhyaṁ tv anantam

„Mano brangieji sūnūs, gavus žmogaus kūną nėra prasmės išsijuosus dirbti dėl juslinio pasitenkinimo – tokie malonumai prieinami netgi išmatas ėdantiems gyvūnams [kiaulėms]. Šį gyvenimą jums dera askezėmis gryninti savo būtį, tuomet galėsite pasisemti beribės transcendentinės palaimos.“

Todėl tikrieji yogai ir apsišvietę transcendentalistai nesusigundo jusliniais malonumais, kurie yra nesibaigiančios materialios būties priežastis. Juo labiau žmogus linkęs į materialius malonumus, juo smarkiau jį apninka materialios bėdos.

BG 5.21 - BG 5.23

@@ Line 2: / Line 2: @@
 <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 5| PENKTAS SKYRIUS: Karma-yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą]]'''</div>
 <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 5.21| BG 5.21]] '''[[LT/BG 5.21|BG 5.21]] - [[LT/BG 5.23|BG 5.23]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 5.23| BG 5.23]]</div>
-{{RandomImageRU}}
+{{RandomImage|Lithuanian}}
 ==== Tekstas 22 ====
+<div class="devanagari">
+:ये हि संस्पर्शजा भोगा दुःखयोनय एव ते ।
+:आद्यन्तवन्तः कौन्तेय न तेषु रमते बुधः ॥२२॥
+</div>
 <div class="verse">
-:''ye hi saṁsparśa-jā bhogā''
+:ye hi saṁsparśa-jā bhogā
-:''duḥkha-yonaya eva te''
+:duḥkha-yonaya eva te
-:''ādy-antavantaḥ kaunteya''
+:ādy-antavantaḥ kaunteya
-:''na teṣu ramate budhaḥ''
+:na teṣu ramate budhaḥ
 </div>
@@ Line 17: / Line 21: @@
 <div class="synonyms">
-ye — tie; hi — tikrai; saṁsparśa-jāḥ — dėl sąlyčio su materialiomis juslėmis; bhogāḥ — malonumai; duḥkha — kančios; yonayaḥ — ištakos; eva — tikrai; te — jie yra; ādi — pradžiai; anta — pabaigai; vantaḥ — pavaldūs; kaunteya — o Kuntī sūnau; na — niekada; teṣu — juose; ramate — ieško malonumų; budhaḥ — išmintingasis.
+''ye'' — tie; ''hi'' — tikrai; ''saṁsparśa-jāḥ'' — dėl sąlyčio su materialiomis juslėmis; ''bhogāḥ'' — malonumai; ''duḥkha'' — kančios; ''yonayaḥ'' — ištakos; ''eva'' — tikrai; ''te'' — jie yra; ''ādi'' — pradžiai; ''anta'' — pabaigai; ''vantaḥ'' — pavaldūs; ''kaunteya'' — o Kuntī sūnau; ''na'' — niekada; ''teṣu'' — juose; ''ramate'' — ieško malonumų; ''budhaḥ'' — išmintingasis.
 </div>